Pakeliui su klasika

Jungtinėse Valstijose gyvenantis menininkas Ray Bartkus Šimtmečio Dainų šventės proga kuria šių metų šventės simbolį – šiaudinį sodą interpretuojančią instaliaciją SODAI.

Senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“ švenčia savo dešimtmetį. Pasakoja ansamblio narys, klavesinininkas Vilimas Norkūnas.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Šiandien kviečiame pasiklausyti fragmento Ramūno Motiekaičio keturių dalių ciklo „Šviesos estetika“ fragmento.

„Menas gali būti garsus, triukšmingas. Kai sukeli triukšmą, sulauki dėmesio. O dėmesys labai svarbus politikoje. Šis suvokimas meną paverčia politiniu, suteikia jam galios“, – akcentuoja šiuolaikinio šokio menininkas, muzikantas ir šviesų dailininkas Frederickas Gravelis.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie prieš 95-erius metus gimusią aktorę, modelį, humanistę Audrey Hepburn.

„Galvojau, atvyksiu metams ar keliems – pasisemti patirties“, – sako Tartu gyvenanti Vanemuinės teatro baleto artistė Raminta Rudžionytė-Jordan, Estijoje savo gyvenimą ir karjerą kurianti jau beveik du dešimtmečius. Iš viešnagės Tartu – Europos kultūros sostinėje parsivežtas pokalbis – apie užsitęsusią viešnagę Estijoje, vaidmenų kūrybos principus ir estų požiūrį į lietuvius.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

M. K. Čiurlionio kelias jau pradėjo savo šeštąją kultūrinę topografijos kelionę, kuria kviečia pakilti į dangų. Kelionė pradėta Vilniuje, šiandien dvi stotelės Plungėje, toliau tęsis kelionė po kitus Lietuvos miestus.

„Meno ir mokslo laboratorija“ Šiaulių, Kauno ir Vilniaus scenos meno gerbėjams pristato premjerą „Pilėnai*“. Dviejų menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus įgyvendinamas performansas kvestionuoja pasyvaus pasipriešinimo simboliu laikomą legendą ir kelia vyriškumo sampratos nūdienos kontekste klausimus.

Dezinformacijai atpažinti tereikia žinoti tris paprastas taisykles, skelbia pirmą kartą Lietuvos istorijoje dezinformacijos raštingumo egzaminą moksleiviams rengianti Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“.

Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuotame konkursui atrinkti du Andriaus Šiurio kūriniai: „Naktipiečiams Jeronimas kepa tris kiaušinius, skrudina duoną ir įsipila puodelį kavos“ ir „tyla? ne, neteko girdėti“. Juos ir apie juos išgirsime būtent šioje laidoje.

Rubrikoje „Ką man skaityti?“ labai mėgiama skaitytojų literatūra – atsiminimai. Tai - Aleksandros Kašubos „Tiksintis vaikas“.

45-erius metus dirbanti su LRT vaikų choru dirigentė Regina Maleckaitė su chorine muzika gyvena visą savo gyvenimą. Nuo vaikystės į tai „įklimpusi“ ji to nesigaili, o kad muzikė neapsiriko pasirinkdama anuomet „vyrišką“ profesiją, kalba jos darbai. Tai - ir ilgametis darbas su vaikais, „Auksinė bitė“ ir, žinoma, batuta rankoje prieš šimtus dainininkų „Dainų šventėse“. Apie teisingą muzikei, prasmingą mūsų visuomenei ir be galo įdomų pasirinkimą – Regina Maleckaitė rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Fotografas Gintaras Česonis, Lietuvai įstojus į ES, pradėjo fotografijų ciklą „Kita diena ES“, o šiuo metu Liuksemburge atidaryta fotografo Sauliaus Paukščio paroda „Lietuva: 20 metų Europos Sąjungoje“.

Kai Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare, choreografė Agnija Šeiko studijavo Olandijoje. Ji prisipažįsta: tą gegužės 1-ąją jautėsi ypatingai.

Savo kūrinius „Evocatio“ ir „I like Vidmantas Bartulis (Auscultare)“, dalyvaujančius Kompozitorių sąjungos metų kūrinio rinkimuose, pristato kompozitorius Lukas Butkus.

Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas, muzikos vadybininkas Vaidas Stackevičius savo gimtadienį švenčia vos keliolika minučių iki gegužės 1-osios. Kiek buvimas ES padeda muzikos sklaidai?

Ar galima įsivaizduoti gyvenimą ne europinėje Lietuvoje? Pokalbis su 2004 m. gegužės 1 d. gimusia Milda Bartašyte bei filmo „Karta.EU“ režisieriumi Eimantu Belicku.

60 Lietuvos savivaldybių veikia 153 kultūros centrai. Kaip buvimas ES pagerino jų kasdienybę? Kalbamės su Lietuvos kultūros centro asociacijos vadovu Romu Matuliu.

Gegužės 1-ąją prieš dvidešimt metų atlikėjas Linas Adomaitis lipo į daugiau kaip penkias skirtingas scenas, o gegužės 12-ąją Eurovizijos dainų konkurse atstovavo Lietuvai jau kaip ES narę.

Ved. Marius Eidukonis

Šiandien minima Tarptautinė džiazo diena, kai skirtingų tautų muzikos kūrėjai ir atlikėjai kalba apie laisvę, dialogą, toleranciją ir taiką. Kalba džiazo kalba. Studijoje Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Dmitrijus Golovanovas.

Europos kultūros sostinė Tartu stiprina žinias ir vertybes, kurios žmonijai padės siekti geresnio gyvenimo ateityje. Apie šių metų programą „Išgyvenimo menas“ ir miesto atmosferą tiesiogiai iš Tartu - Rasa Murauskaitė-Juškienė.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą. Šiandien savo kūrinį „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ pristato kompozitorius Dominykas Digimas.

Paskelbti Medijų rėmimo fondo pirmųjų programų finansavimo rezultatai. Plačiau apie esminius kriterijus ir principus - fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius.

„Labai daug atiduočiau, kad galėčiau bent kelias dienas praleisti praeities Vilniuje, užsukčiau į Užupio skulptūros dirbtuves, sutikčiau brolius Nasvyčius, Gediminą Baravyką, Stepą Šarapovą. Tai buvo Lietuvos kultūros kūrėjai“,- yra sakęs skulptorius Dovydas Zundelovičius. Apie šiandieninį Vilnių, Lietuvą ir čia statomas skulptūras, apie gyvenimą Izraelyje – pokalbis su skulptoriumi Dovydu Zundelovičiumi, rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nerpelto mieste, Belgijoje Europos jaunimo muzikos festivalyje vykusiame konkurse du Lietuvos chorai – Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras ir Vilniaus vaikų choras „Ugnelė“ pelnė aukščiausius įvertinimus.

Likus dviem mėnesiams iki Dainų šventės, LRT Klasika pradeda pokalbių ir pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Čia jūsų laukia dalyvavusiųjų istorijos, kūrinių dekonstrukcijos, kolektyvų narių, dirigentų, muzikų, diasporos atstovų mintys. Ciklą pradedantis pasakojimas nukels mus 100-mečiu į praeitį. Choristams klojami šiaudai, prašymas atsivežti savo cukraus ir tiesiog po miestiečių langais vykstančios Dainų šventės dūzgės. Toks margas 1924-ųjų Kauno, kurį gana netikėtai ištiko pirmoji visos Lietuvos dainų šventė, paveikslas.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi du kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūriniai – „Substantia Alba“ ir „Split Seconds, Shifting Sand“.

Tarptautinę šokio dieną Šiuolaikinio šokio asociacija šia proga apdovanoja labiausiai nusipelniusius savo narius. Tarp 68-ių narių apdovanotos dvi narės, įsimintiniausios choreografės ir įsimintiniausios šokėjos kategorijose.

Klasikinės muzikos naujienose: naujas Sinsinačio simfoninio orkestro muzikos vadovas, pratęsta Karališkojo filharmonijos orkestro sutartis su dirigentu Vasilijumi Petrenko, Yannicko Nézet-Séguino gautas įvertinimas ir paskelbta šių metų „BBC Proms“ festivalio programa.

Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien vieši dainininkė, mokytoja Gintarė Skerytė, su kuria vaikščiojame vingiuotais muzikos keliais.

Ved. Gerūta Griniūtė

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta išskirtinė paroda „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“. Pokalbis su Marco Chagallo vaikaitėmis, viešinčiomis Lietuvoje, Bella ir Meret Meyer ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu.

Festivaliui „Kaunas Jazz“ dainininkė Eglė Vakarinaitė ir saksofonininkas, aranžuotojas Karolis Šarkus suvienijo jėgas – Nepriklausomybės aikštės scenoje pristatys programą „Jazz'strada“, kurioje garsiausios lietuviškos estradinės dainos įgis naują skambesį. Ievos Pakalniškytės pokalbis.

Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Minint šią sukaktį Klaipėdos universitetas surengė dviejų diskusijų ciklą.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat gegužės 8-osios, kol vyks balsavimas, pristatys konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Asavari“ pristato kompozitorė Egidija Medekšaitė.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši LRT TELEVIZIJOS režisierė Aušra Narvydaitė-Jočienė. Poakalbis apie garso ir vaizdo santykį, ir ne visiems pažįstamus, gal netikėtus televizijos laidų kūrimo ir transliacijų užkulisius.

Ved. Gerūta Griniūtė

Žinomas scenografas Marijus Jacovskis pristato pirmąją personalinę tapybos parodą: „TSEKH“ galerijoje Vilniuje. Tai autoportretų kolekcija – labai asmeniškas meninis darbas, kuriame autorius atveria savo vidinį pasaulį, savas emocijas ir savęs suvokimą.

Unikalioje erdvėje – Panevėžio Siaurojo geležinkelio depe – netrukus režisieriaus Aleksandro Špilevojaus spektaklio „Makbetas“ premjera pagal Williamo Shakespear’o tragediją. Kodėl režisierius pirmą kartą savo kūrybinėje biografijoje ėmėsi klasikinės dramaturgijos ir kodėl pasirinko būtent „Makbetą”? Spektaklio repeticijose lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.

Nacionalinis Kauno dramos teatras nuo šiandien kviečia „nerti į teatrą“ ir nerti giliai: septynioms savaitėms. Gražią tradiciją puoselėjantis, jau 14 kartą organizuojamas festivalis šį kartą siūlo penkiasdešimt edukacijų, dvi premjeras, aštuonis spektaklius, o svarbu tai, kad visas teatrinis vyksmas dedikuojamas bet kokio amžiaus žiūrovui tinkančiam interaktyvumui.

Rubrikoje „Ką man skaityti“ – knyga apie žmones šalia mūsų, kurių kartais nepastebime, kartais laikome keistais arba net sutrikusios psichikos. Plačiau apie knygą „Autizmas – dalis manęs“ pasakoja Jolanta Kryževičienė.

Tęsiame pažintį su kūriniais, atrinktais Lietuvos kompozitorių sąjungos konkurse: savo kūrinį „HH objektas“ pristato kompozitorius Marius Baranauskas.

Teisininkas, diplomatas Giedrius Mickūnas pristatė naują savo poezijos knygą „Juokdarys nubrozdinta nosim“. Tai jau penktoji jo knygą, parašyta per du dešimtmečius. Kodėl poezija – tas menas, padedantis atrasti save, leidžiantis per kūrybą atsiriboti nuo kad ir malonios kasdienybės, intensyvaus darbo Užsienio reikalų ministerijoje? Apie jos žavesį, kūrybiškumo ir savęs paieškas – Giedrius Mickūnas rubrikoje „Be kaukių“. ؘ

Ved. Gabija Narušytė

Muzikinę Artimųjų rytų kultūrą pristato trio „Hamdam“, rengiantys koncertą Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Studijoje vieši trio nariai Dariush Rasouli ir Arad Emamgholi, ir koncerto organizatorius Šarūnas Kaniava.

Klaipėdos muzikinio teatro atidarymas šį savaitgalį sutraukė didžiulį kultūros bendruomenės dėmesį. Įspūdžiais iš atidarymo dalinasi muzikologės Beata Baublinskienė ir Laimutė Ligeikaitė.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Šiandien savo kūrinį „Sleeping with Sirens“ pristato kompozitorė Beata Juchnevič.

Laidoje Įgarsintas vaizdas – Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis, kaip fiziko nutapytas portretas ar portretai, atskleidžiantys skirtingas jo asmenybes puses. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Prancūzijoje, Tulūzoje gyvenantį dirigentą, ansamblio „Antiphona“ įkūrėją ir vadovą Rolandą Muleiką jau mokykloje supo kūrybingi žmonės – nuo režisierės Dalios Ibelhauptaitės, iki Andriaus Mamontovo. Prieš pat išvykdamas į Prancūziją, gilintis į grigališkojo choralo paslaptis, jis buvo aktyviai įsitraukęs į įvairias laisvėjančios Lietuvos iniciatyvas, pats būrė naujus kolektyvus, tačiau galiausiai rado namus svetur. Apie labai įdomų ir kūrybingą muziko karjeros kelią – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Retai nutinka tokie stebuklai, kai palėpėje staiga surandama didžiulė tapytojo darbų kolekcija. Garsaus karikatūristo Algirdo Šiekštelės tapybos darbus netikėtai surado jo sūnus Rimantas ir marti Saulė. Apie sovietmečiu fizinio lavinimo mokytoju ir „Šluotos“ žurnalo dailininku priverstą dirbti tapytoją kalbamės su dailininko marčia, menininke Saule Degutyte.

Iš Karo muziejaus Arūnas Sniečkus buvo išvarytas už tai, kad norėjo paliesti kalaviją. Ir tada nusprendė sukurti muziejų, kuriame galima liesti viską. Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje Skirmantė Javaitytė kalbina jo vadovą Arūną Sniečkų.

Kauniečiui fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui gegužę sukaks 86. Nors ilgametis Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas jau nebefotografuoja, mielai užsuka į kitų rengiamas savo kūrybos parodas. Macijausko ciklo „Veterinarijos klinikos“ kadrai šiuo metu eksponuojami Kauno fotografijos galerijoje. Čia su mūsų fotografijos klasikus susitiko kolegė Kotryna Lingienė.

Balandžio 28-ąją minėsime vieno ryškiausių lietuvių aktoriaus Donato Banionio 100-metį. Ta proga prisiminsime reikšmingiausiaus jo darbus ir gyvenimo faktus. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas

Vieta, kur gimsta knygos, yra ne tik rašytojo darbo stalas, bet ir spaustuvė. Ar šis techninis darbas suteikia kūrybinio džiaugsmo? Ką reiškia laimėtas gražiausios knygos konkursas ir kodėl tuo džiaugiasi net knygų pakuotojas? Rubrikoje „Be kaukių“ apie tai kalbamės su BALTO print direktoriumi Antonio Pineda, kuris prieš du dešimtmečius iš Ispanijos atvyko į Lietuvą.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Europos nepriklausomo kino festivalyje Paryžiuje apdovanojimus pelnė režisierių Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo animacinis filmas „Purga“ ir operatorė Milda Juodvalkytė už operatorės darbą trumpametražiame filme „Blausos“.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Pradedame pažintį su jais.

Energetikos ir technikos muziejuje jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame projekte „NuSPACES“, skirtame branduoliniam paveldui. Kaip turėtume ap[ibrėžti atominį paveldą?

Paulinos Godliauskės klasikinės naujienose: Semiono Byčkovo pasitraukimas iš Čekijos filharmonijos orkestro, šių metų Venecijos muzikos bienalės „Sidabrinio“ ir „Auksinio liūto“ laimėtojai, Georgo Solti dirigentų apdovanojimo laureatas ir operos scenoje atgimsianti „Žiedų valdovo“ epopėja.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – poetas ir istorijos mokytojas Albinas Galinis.

Ved. Marius Eidukonis

Laida „Pakeliui su klasika“ šį penktadienį sveikinsis iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, kuris iškilmingu GALA koncertu atvers duris po šešerius metus trukusios rekonstrukcijos. Rekonstrukcijos, pakeitusios teatrą iš esmės ir žyminčios naują gyvenimo etapą. Tai ne tik surenovuotos, praplėstos ir pakeistos erdvės, atveriančios galimybę įgyvendinti naujus sumanymus, bet ir atsinaujinusi bei užsigrūdinusi be namų gyvenusi trupė, siekianti būti visaverte Lietuvos teatrų gretose. Apie visa tai – pokalbiai su teatro kūrybine grupe, istorikais, architektais ir vadovais.

Taip pat kelsime pačios Klaipėdos kultūros klausimą, o jis lieka vienas opiausių jau ne vieną dešimtmetį. Kas lemia šio seno pajūrio miesto gyvenimo tradicijas ir pokyčius? Ar kultūra yra svarbus faktorius, jeigu net penktadalis gyventojų norėtų išvykti ir gyventi kitur? Apie nuožmios laisvės ir kultūros miestą – pokalbis su Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovu dr. Liutauru Kraniausku ir šio centro mokslininku, dr. Aldžiu Gedučiu.

Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Vos prieš keletą dienų Kopenhagos simboliu laikytas XVII a. pastatas – senieji biržos rūmai užsiliepsnojo. Apie šią nelaimę pasakoja kolega iš Kopenhagos, Danijos radijo žurnalistas Clausas Bethelsenas. Minėdami Tarptautinę paminklų apsaugos dieną apie paveldosaugą, pasaulio ir Lietuvos galimybes išvengti nelaimingų atsitikimų kalbamės su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotoju Robertu Motuzu.

LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Leidykla „Aukso žuvys“ išleido Vytenės Muschick, Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“. Istorija apie albanę mergaitę, tapusia žymia albanų ichtiologe, pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.

Birželį Plungėje, Žemaitijos Versaliu vadinamuose kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro rūmuose, vyks devintoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Renginio organizatoriai žada įspūdingą ir gausią kultūrinę programą.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, Klasikinės filologijos katedros vedėjas, filosofijos mokslų daktaras Vilius Bartninkas.

Ved. Gerūta Griniūtė

Įteiktos Lietuvos profesionalių teatrų festivalio premijos. Pokalbis su organizatoriais ir laimėtojais.

Vokietijoje, Brėmene, surengta džiazo mugė „jazzahead!“. Po ją kviečia pasižvalgyti kolegė Laima Slepkovaitė.

LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažinsime su poetu Vytautu Kaziela, kurio poezijos rinkinys „Neatsimerk, Viešpatie” pretenduoja tapti geriausia knyga poezijos kategorijoje.

Ieva Buinevičiūtė pasakojas apie, ko gero, žymiausio pasaulio fiziko – Roberto Openhaimerio – talentus, ryšius ir filosofiją.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši žurnalistė, komunikacijos ekspertė ir knygų autorė Dalia Kutraitė-Giedraitienė.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

LRT žurnalistė Aistė Diržiūtė vieši Briuselyje, LUX Europos publikos kino apdovanojimuose.

Rytoj žymiam smuikininkui, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigždei Danieliui Pomerancui – 120. Muzikologė dr. Kamilė Rupeikaitė pasakoja apie šią istorines ir politines pervartas liudijusią asmenybę ir jo biografiją vis dar lydinčius klausimus.

LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Pristatome Pavelo Kulikovo knygą „Pingvinas Lituanicus arba lietuviško pingvino istorija“, kurią iliustravo Viktorija Ežiukas. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia vaikų literatūros kategorijoje.

Pirmieji išbaigtų garso takelių kompozitoriai: kas jie? Į šį klausimą bando atsakyti Ieva Buinevičiūtė.

Kiek mokinių šiandien galėtų suskaičiuoti pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Irena Uss-Armonienė? Su kuriais lietuvių kompozitoriais kūrybiniame kelyje teko užmegzti artimiausią ryšį? Kaip pavyksta išlaikyti sutarimą šeimoje, kurioje – vieni muzikai? Atsakymai į šiuos klausimus – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Per artimiausius kelerius metus kairiajame Nemuno krante turi iškilti aukščiausių standartų kultūros renginių erdvė – M. K. Čiurlionio koncertų centras.

Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Zigmo Vitkaus knyga „Akimirka apsispręsti“.

Dainų šventės organizatoriai teigia esantys pasiruošę 100-metį mininčiam renginiui.

Paulinos Godliauskės parengtos klasikinės muzikos naujienos.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – pagalbą Ukrainai teikiančios organizacijos „Lukšų vyrai“ įkūrėjas Gintautas Mauricas.

Ved. Marius Eidukonis

Ornitologai pirmą kartą visuomenės dėmesiui pristato net 5 tiesiogines transliacijas iš Lietuvoje labai retų paukščių lizdų.

LRT KLASIKA tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažįstame su Agnesos Kenešytės-Gricės knyga „Purslai“.

Istoriškai gausiausia Lietuvos džiazo federacijos delegacija šiomis dienomis vieši Bremene džiazo industrijos mugėje „jazzahead“.

Devo Patelo filmą „Monkey Man“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Ved. Marius Eidukonis

Pasaulinę kvantinę dieną mokslininkai kviečia švęsti interaktyviai - viktorina, tiesioginė virtuali paskaita ir linksmas protmūšis sekmadienį padės visuomenei geriau suprasti kvantinės fizikos reikšmę šiandien ir ateityje.

LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šiuokart tai Inos Ogenskienės ir iliustruotojo Andriaus Seselsko knyga „Koncertas turėklui“, kuri pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje. Knygą pristato Marius Eidukonis.

Šiandien bus Lietuvos publikai pristatytas jau po kino festivalius keliaujantis Lauros Tamošiūnaitės trumpametražis filmas apie laimės paieškas „Maža laimė, bet mano“.

Balandžio 16-ąją minime žymiausios valkatos kino istorijoje 135-metį. Tai Charlie Chaplinas.

Šiuolaikinės lietuvių muzikos ansamblis „Synaesthesis“ yra žaidimų aikštelė, kur gali išbandyti visus žaidimus, sako jo narė, pianistė Marta Finkelštein. Ji yra įsitikinusi, kad jei ne šis ansamblis, jos muzikoje nebūtų. Apie muziką, jos reiškinius, savęs atradimą ir ansamblio partnerystę su LRT KLASIKA – Marta Finkelštein rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

„Dagilėlio“ choras yra vienas ryškiausių Šiaulių, o ir visos Lietuvos kultūros ženklų. Lietuvos ir tarptautiniai apdovanojimai, vaikų muzikos mokykla (švenčianti 25-metį), reikšmingi koncertai – tai paviršiniai laimėjimai. Kuo gyvena choras ir mokykla, ką reiškia šiandien surinkti berniukų chorą? Pokalbis su choro vadovu Remigijumi Adomaičiu ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ilmera Abromavičiene.

Nuo pokaryje atidaryto Mokytojų instituto iki Šiaulių universiteto ir šiuo metu veikiančios Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos - toks yra šios senas pedagogų rengimo tradicijas turinčios aukštosios mokyklos kelias. Kokią reikšmę ir įtaką ši vienintelė šiaurės Lietuvos akademija turi regionui? Kuo gyvena įvairių švietimo reformų laikus išgyvenusi ir unikalių specialybių mokytojus ruošianti mokykla? Laidos viešnia - VU ŠA direktorė, švietimo ekspertė, prof. Renata Bilbokaitė.

LRT KLASIKOS korespondentas Tomas Mizgirdas ir architektas Algimantas Černiauskas sveikinasi Šiaulių vandens bokšto. Šiauliuose yra daugybė architektūros perliukų, kuriuos laikas atrasti visiems Lietuvos žmonėms.

Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiais metais švenčia 85-erių metų sukaktį. Kaip suteikti gabiems vaikams bendrojo lavinimo žinių ir ugdyti jų talentus? Mintimis dalijasi gimnazijos direktorė Regina Marozienė ir gimnazijos fortepijono mokytoja ekspertė Raimonda Sližienė.

Laidą užbaigia diskusija apie Šiaulių kultūros kontekstus. Kuo gyvena šis miestas ir koks kultūrinis gyvenimas jame vyksta? Ar pakanka erdvių, kuriose norėtų dirbti kūrėjai? Ar žiūrovai jaučia gyvą, pulsuojantį meno gyvenimą? Pokalbyje dalyvauja Šiaulių m. savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė, Šiaulių dramos teatro meno vadovė Nomeda Šatkauskienė ir šiaulietis psichologas Darius Urlakis.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Jolanta Kryževičienė

Paskelbta, kad buvęs LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas galutinai pralaimėjo bylą dėl teatro vadovo rinkimų. Apie kultūros institucijų būklę, pastaraisiais metais pasipylusias apeliacijas, ir didžiausio teatro Lietuvoje ateitį kalbamės su muzikologe Jūrate Katinaite ir teatro kritiku Vaidu Jauniškiu.

Pastaraisiais mėnesiai lietuvių solistai tiesiog užplūdo Londono karališkąją „Covent Garden“ operą – ažiotažą sukėlė mūsų operos žvaigždžių Asmik Grigorian, Aušrinės Stundytės pasirodymai, bene populiariausią, Escamillo rolę operoje „Karmen“ dainuoti sugrįžta Kostas Smoriginas, sėkmingai kelią į didžiąją sceną ten skinasi Gabrielė Kupšytė, šioje prestižinėje scenoje kovą debiutavo ir Romanas Kudriašovas. Ypatingą lietuvių operos solistams pavasarį Londone aptariame su režisiere Dalia Ibelhauptaite.

LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Simono Bernoto poezijos rinkinys „Pasakų parkas“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, pretenduoja tapti geriausia poezijos kategorijoje. Apie knygą su autoriumi kalbasi Marius Eidukonis.

Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – Lauros Karpamn muzika filme „Amerikietiškas skaitalas“.

Diuseldorfe gyvenantis, iš Molėtų kilęs baritonas Tomas Kildišius pasirinko mažiau populiarų kelią – jis šiandien gilinasi į vokalinę kamerinę muziką, kuria labiau sudominti tikisi ir Lietuvos publiką. Sėkmingus jo karjeros žingsnius liudija tiek Grand Prix prestižiniame Nadios ir Lili Boulanger konkurse Paryžiuje, tiek jau sklindantis gandas apie solisto gebėjimą kurti išskirtinai įdomias programas. Rafinuoto lied žanro paslaptys ir turistiniai Molėtų ir Diuseldorfo maršrutai – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Dainų šventei neofreską turėjusi sukurti menininkė jaučiasi apgauta Lietuvos nacionalinio kultūros centro. Centro vadovas atsako, kad įstaiga nemokės už darbą, kurio nėra.

Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šįkart tai - Alvydo Šlepiko apsakymų knyga „Namas anapus upės“.

Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, esančios prie sostinės Lukiškių aikštės, varpinėje įrengtas karilionas nuo šio balandžio skelbia valandas muzikinėmis melodijomis.

Klasikinės muzikos naujienos, kurias parengė Paulina Godliauskė.

Rubrikos „Be kaukių” svečias - menininkas Gytis Arošius.

Ved. Marius Eidukonis

„Minimal Mondays“ – renginių serija, vienijanti elektroninės muzikos entuziastus ir profesionalus švenčia 20-metį. Apie tai kalbėsimės su vienu iš „Minimal Mondays“ įkūrėjų Nerijumi Damaševičiumi ir Lietuvos elektroninės muzikos pulsą sekusia ir tebesekančia kolege Kotryna Lingiene (Daina Dubauskaite).

Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia šiuo metu kino teatruose rodomą Jonathano Glazerio filmą „Interesų zona“.

Lietuvos kinas plečia ir augina tarptautines auditorijas: filmų pardavimo agentūra Londone „Film Republic“ oficialiai pranešė, kad pernai debiutavusios režisierės Irmos Pužauskaitės filmo „Devintas žingnis“ rodymo teises įsigijo centrinės Europos kino platforma „HBO“.

LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. „Baltų lankų“ išleistas Manto Adomėno šnipų romanas „Moneta & labirintas“ pretenduoja tapti metų prozos knyga.

Rubrikoje „Be kaukių“ - susitikimas su ypatingu svečiu. Vieši kompozitorius, visuomenininkas, radijo laidų vedėjas, pedagogas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Giedrius Kuprevičius.

Ved. Gerūta Griniūtė

Netekome rašytojos, literatūros vaikams legendos Vytautės Žilinskaitės. Rašytojos kūrybinį palikimą ir reikšmę Lietuvos literatūrai apžvelgia vaikų literatūros tyrinėtojas, prof. Kęstutis Urba.

Šiandien Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kartu su Naujų idėjų kameriniu orkestru (NIKO) ir ukrainiečių pianistu Alexey'umi Botvinovu pasirodo prestižinėje Ciuricho „Tonhalle“. Tai – vienas egzilyje atsidūrusio „Odessa Classics“ festivalio koncertų. Apie šį įvykį pasakoja Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė ir kompozitorius Gediminas Gelgotas.

Tęsiasi akcija „Metų knygos rinkimai“, o mes tęsiame pažintis su skaitymo akcijoje dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Šiandien – žvilgsnis į knygų paaugliams kategorijoje besivaržančią debiutinę Juozo Gaižausko knygą jaunimui „Antarktidos indėnai“.

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma paroda „Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“, atvykstanti iš KUMU muziejaus Taline. Joje pristatoma trijų Baltijos šalių menininkių – Mallės Leis, Maijos Tabakos ir Marijos Teresės Rožanskaitės kūryba, jų meninis polilogas.

„Nepristatykite manęs kaip fotomenininko, aš – fotografas, kuris pasakoja vaizdais“, – sako Arūnas Baltėnas. Rubrikoje „Be kaukių“ svečias teigia savo nuotraukų nerežisuojantis, o temas kartais pasirenkantis ir dėl pilietinių paskatų. Pokalbis – apie naujausią parodą, kurioje jis nuotraukomis pasakoja vienos žemaičių šeimos istoriją, kelerius metus fotografuojamus ryškiausius Lietuvos atlikėjus ir kompozitorius, ir grožį kaip tiesą.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Plungės Vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ vadovas Romas Matulis sako: „Neturime tikslo juos išauginti aktoriais ar režisieriais (…) Svarbu, kad jie augtų kūrybingi, nes kūrybingi žmonės yra variklis viso kito. Ir tegu jie eina net į buhalteriją dirbti, ta buhalterija bus daug geresnė.“

Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šį kartą pristatome poezijos kategorijoje dalyvaujančią Tado Zaronskio knygą „Spalvinimo knygelė draugams“.

Kauno dramos teatre bus rodomas Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos muzikos ir šokio spektaklis pagal M. K. Čiurlionio kūrybą „Gyvenimo pilys“.

Minime šimtąsias aktoriaus Marlono Brando gimimo metines.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias muzikologas, filosofas ir kuratorius Edvardas Šumila.

Ved. Marius Eidukonis

Kultūros ministerija steigia viešąją įstaigą, kuri valdys Nacionalinę koncertų salę „Tautos namai“. Kokios bus šios įstaigos funkcijos, kokie tikslai jai keliami? Ar tikrai dabar, kai kyla įtampa Europoje, laikas statyti koncertų salę? Pokalbis su Kultūros viceministru Vygintu Gasparavičiumi.

„Pasaka – tai auksas, kuris kaskart sužybsi ugnele vaikų akyse“,- rašė garsusis vaikų rašytojas Hansas Christianas Andersenas, kurio gimtadienį šiandien minime ir kartu švenčiame Tarptautinę vaikų knygos dieną. O ką įdomaus kuria vaikams lietuvių rašytojai? Almos Valantinienės parengtas pasakojimas.

Ką reiškė gauti butą sovietmečiu? Kodėl lietuvių svajonė buvo kad ir mažas, bet nuosavas namelis? Ar pasidavė Lietuvos architektai visuotinei, beveidei, masinei gyvenamųjų rajonų statybos idėjai? Visa tai skaitytojai sužinos atsivertę Marijos Drėmaitės, Viltės Janušauskaitės, Nojaus Kiznio ir Mato Šiupšinsko kolektyvinę monografiją „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“, kuri dalyvauja Metų knygos rinkimuose.

Kokia Giedriaus Kuprevičiaus muzika skambėjo lietuviškame kine? Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Apie gamtos ir žmogaus ryšį, apie galimybę nusiraminti ir būti savimi, apie senosios mitologijos kodus ir reikšmes rašo psichologė, psichoterapeutė Giedrė Žalytė naujoje knygoje „Gamtos terapija. Psichoterapinės įžvalgos. Kaip medžiai, vandenys ir paukščiai padeda mums gyti.“ Apie literatūrą, gyvenimą ir gamtą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Jono Kuro kūrybos retrospektyva „Himnas perskilusiai šypsenai“. Tai pirmoji tokio masto A. J. Kuro kūrybos panoramą ir chronologiją pristatanti paroda.

Šią savaitę visų laikų divai Dianai Ross suėjo aštuoniasdešimt. Šalia jos šlovės spindulių - nemažai šešėlių, kurie susiję su kitų jos bendražygių dingimu iš scenos. Jos solinės karjeros pradžia susijusi su kitos atlikėjos – jos varžovės, ne ką mažiau talentingos Florence Ballard - mirtimi. Tačiau net ir muzikos pasaulio atstovų nušvilpta Diana Ross tęsė savo karjerą, kuri truko daugiau nei pusę amžiaus.

Tęsiame pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais ir autorėmis. Šiandien kviečiu klausytis Rasos Murauskaitės-Juškienės pokalbio su istorike Ingrida Jakubavičiene apie jos naujausią knygą „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ (Alma littera). Šis istorinis pasakojimas Metų knygos rinkimuose dalyvauja NEGROŽINĖS KNYGOS kategorijoje.

Šiandien minime 20-ąsias Lietuvos narystės NATO metines ir Katedros aikštėje šiandien vyksta meninės instaliacijos #MesNato20 atidarymas.

Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien – Lietuvos kariuomenės pulkininkas Arturas Jasinskas. Pokalbis apie prasmingą gyvenimo kelio pasirinkimą, darbus ir veiklas, taip pat – Lietuvos 20-metį NATO ir kodėl svarbu, kad esame Aljanso dalis.

Ved. Gerūta Griniūtė

LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinis dėmesys kompozitoriui ir pianistui Ryuichi Sakamoto, kurį LRT Garso įrašų studijoje įrašė pianistas Darius Mažintas.

Pristatome „Metų knygos rinkimuose“ Prozos kategorijoje geriausia pretenduojančią tapti Danutės Kalinauskaitės knygą „Baltieji prieš juoduosius“.

VDA galerijoje „Titanikas“ atidaryta paroda „Procesai“ pristato dizainerio ir architekto Šarūno Šlektavičiaus (1977 – 2023) kūrybines paieškas. Žvelgdami į parodą laidoje prisimename prieš metus staiga Anapilin iškeliavusį šį inovatyvų menininką.

14 dienų į kino teatrus sukvietęs didžiulį būrį žmonių festivalis „Kino pavasaris“ pasiekė finišą: paskelbti konkursinių programų nugalėtojai ir daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnę filmai. Taigi – festivalis baigėsi, bet bent vienas kinas iš gausybės liko mūsų galvose.

Radijo balsas, renginių vedėjas, žurnalistas, redaktorius, fotografas, skaitovas ir tai dar ne viskas, kaip galime apibūdinti Juozą Šalkauską, daugelį metų kalbėjusį Lietuvos žmonėms iš radijo studijos, koncertų, festivalio „Poezijos pavasaris“ ar valstybinių renginių scenos. Tai yra tas žmogus, kurio lūpomis skleidėsi mūsų istorijos dešimtmečiai. Juozas Šalkauskas - „Be kaukių“ svečias.

Ved. Gabija Narušytė

Teatro dienos pokalbiai. „Mes džiaugiamės apdovanojimais ir nominacijomis, nes buvo laikas, kai jų iš viso nebūdavo. Tai paveikia kūrėjus ir gali įvaryti kompleksą. Svarbiausia, kad tikime tuo, ką darome“,- sako Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus.

Scenos meno kritikų asociacija šiandien paskelbė, kokius teatro kritikus ir prodiuserius šiemet apdovanoja. Pokalbis su „Meno rakto“ prizu įvertinta „Meno ir mokslo laboratorijos“ prodiusere Rusne Kregždaite.

Džiazo pasaulis šiandien mini amerikiečių džiazo dainininkės ir pianistės Sarah Vaughan 100-metį. Kaip rašė kritikai, ji turėjo „vieną nuostabiausių XX amžiaus balsų“. Laimos Slepkovaitės pasakojimas.

Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Kristinos Tamulevičiūtės eilėraščių rinkinyje „Gyvybė“ – skaudžios patirtys ir išgyvenimai. Su knygos autore kalbasi Urtė Karalaitė.

„Pirmą kartą teatro interjere panaudosime molį, jūros bangas primenantys molio lipdiniai papuoš Klaipėdos muzikinio teatro interjerą“,- sako architektas Marius Mateika, projektavęs ne vieną visuomeninės paskirties pastato interjerą, ką tik atidarytos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salės interjerą ir Klaipėdos muzikinio teatro interjerą. Marius Mateika - rubrikos „Be kaukių“ svečias.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.

Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.

Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.

Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.

Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.

Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.

Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Su žurnalistu Roku Petkevičiumi prisimename šviesaus atminimo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistę Danutę Dirginčiūtę-Tamulienę.

LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Eglės Bazaraitės monografija „Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje“.

Vokietijoje išleistos net trys lietuvių autorių knygos. Kaip lietuvių literatūrą priima vokiečiai? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonyte.

Paulinos Godliauskės parengtos klasikinės muzikos naujienos.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - teatro režisierius, papuošalų kūrėjas Algirdas Mikutis.

Ved. Marius Eidukonis

Kaip skamba Renesanso diskoteka? Kuo senoji muzika aktuali šiandienos žmogui? Apie tai daugiau sužinoti kviečia Lietuvos muzikos ir teatro akademija, organizuojanti Senosios muzikos savaitę ir taip prisijungianti prie tarptautinės iniciatyvos – Senosios muzikos dienos. Taip visi kviečiami paminėti baroko muzikos genijaus Johano Sebastiano Bacho gimtadienį.

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius savo socialiniame tinkle šį vakarą kviečia visus entuziastus burtis ir rašyti pirmąjį istorijoje Nacionalinį muzikinį diktantą. Tereikia turėti penklinės sąsiuvinio lapą, pieštuką ir trintuką.

Tęsiame pasakojimus apie knygas, kurios šį pavasarį konkuruoja Metų knygos rinkimuose. Lietuvių mitologijoje gausu tradicinių vertybių, kurias vaikams svarbu žinoti. Kad tautosaką būtų lengviau įsiminti, sukurta knyga „Saulė – dangaus karalienė“, kuri šiemet nominuota „Metų knygos rinkimuose“. Leidinyje susipina latvių ir lietuvių mitologija. Kuo panaši lietuvių ir latvių tautosaka? Kodėl saulė svarbi dabartiniam žmogui?

Vakar buvo minima Tarptautinė Lėlininkų diena, profesinę šventę Klaipėdos lėlininkai pasitiko premjera. Dar šiandien ir rytoj Klaipėdos lėlių teatre vyks šokio ir šešėlių monospektaklio suaugusiesiems premjera „Kontūrai“. Tai bendras Klaipėdos lėlių teatro ir Šeiko šokio teatro projektas.

Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien – balerina Jurgita Dronina, su kuria kalbėsimės apie pasaulines scenas, kūrybą ir kelią į pasiekimus šokio žingsniu.

Ved. Gerūta Griniūtė

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Dainiaus Liškevičiaus paroda „Obsesijos“, kuri kviečia mąstyti apie istorijos paraštes ir paradoksus, apie kultūros tvarumą realių iššūkių ir grėsmių kupiname pasaulyje.

„Skundai dėl sovietinės nomenklatūros kyšininkavimo, nepotizmo, amoralaus elgesio nebuvo vien asmeninės istorijos. Tai buvo Maskvos įrankis valdyti pažeidžiamus pareigūnus“,- teigia istorikas Saulius Grybkauskas. Jo knyga „Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, negrožinių knygų kategorijoje.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Silicio slėnyje, kino inovacijų festivalyje kino ir reklamos kūrėjų Ievos ir Simono Ballai trumpametražis filmas pripažintas geriausiu „Best Narrative Short“ nominacijoje.

Šiandien baroko genijaus J.S. Bacho gimtadienis, o štai Austrijoje pildosi lietuvių senosios muzikos atlikėjos Renatos Dubinskaitės svajonė: ji dainuoja ir šoka spektaklyje, skirtame J. S. Bacho opuso „Pasijos pagal Joną“ 300-osioms metinėms.

Kino archyvaras, festivalio „Pirmoji banga“ organizatorius kino meną pamėgo nuo vaikystės, tačiau būtent senosios filmų juostos lėmė jo profesijos kryptį. Kinas nesensta – sensta tik juostos, pastebi archyvaras, bet gavęs juostą visų pirma ieško pavojaus… Apie pavojus ir kiną – Aleksas Gilaitis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos fotomenininkų sąjungos aktualijos: archyvo formavimas ir saugojimas – kokios problemos kyla šiandien ir kokia yra susiklosčiusi ilgametė praktika? Sąjungos nario kaltinimai pirmininkui mobingu ir viešu žeminimu. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gytis Skudžinskas, fotografas Saulius Paukštys, valdybos nariai Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis ir Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas.

Naujausia Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto, vertėjo Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė „Už Onos ir Bernardinų“ pretenduoja tapti geriausia poezijos knyga Metų knygos rinkimuose. Pokalbis su Tomu Venclova.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kino muziką.

Lėlių teatro režisierius, dailininkas, Gyvojo lėlių muziejaus kūrėjas Rimas Driežis jau daugelį metų kuria spektaklius vaikams ir jų tėvams, pasakoja apie šio unikalaus teatro žanro istoriją ir kviečia ne tik pažaisti, bet ir rimtai pasikalbėti apie svarbias mūsų gyvenimo temas. Kuo mums išlieka svarbus lėlių teatras, kaip jis keičiasi, kodėl svarbu užsukti į teatro muziejų - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“, su visą gyvenimą įvairias kaukes kuriančiu menininku - Rimu Driežiu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„The Rooster Gallery“ atstovai neseniai grįžo iš tarptautinės meno mugės „Art Dubai 2024“, kur pristatė lietuvių menininko Tomo Daukšos ir latvių tapytojos Sandros Strėlės kūrybą. Apie tai pasakoja „The Rooster Gallery“ meno vadovė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė ir menininkas Tomas Daukša.

Šiandien 85-eri būtų suėję muzikologui, prof. Jonui Vytautui Bruveriui. Jį prisimena Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė, buvusi profesoriaus studentė Judita Žukienė.

LRT KLASIKA pristato ciklą, skirtą supažindinti su knygomis, dalyvaujančiomis „Metų knygos rinkimuose“. Šiandien jums pristatysime knygą, besirungiančią Knygų vaikams kategorijoje. Tai - Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustruotojos Linos Itagaki „Mergaitė su šautuvu“.

Džiazo saksofonininkas Kamasi Washington siūlo muzikinius pasivaikšiojimus, kupinas skirtingų skambesių ir jų junginių dvasines keliones. Dokumentinius filmus jis savo „crossoverine“ muzika praturtina skirtybėmis: kiekviename dokumentiniame filme per muziką atskleidžiamas Jungtnių Amerikos Valstijų skirtigų socialinių sluoksnių, didžiųjų ir mažųjų, eltio ir marginalo identitetas. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

1990-ųjų pradžioje smuikininkas Raimondas Butvila su visa šeima ir dar keletu žymių Lietuvos menininkų išvyko į Venesuelą, kur pasiliko 18 metų. Galiausiai nusprendęs grįžti, jis tapo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesoriumi, kurio teigimu, muzikavimui svarbiausias yra grynas muzikos pajautimas. Apie tai, kodėl su vienais scenos partneriais muzikuoti gera, o taip pat – tolimą Venesuelą, jos kultūros pasaulį ir pavojus, tapusius viena iš priežasčių grįžti namo, pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Baigėsi penkioliktą kartą organizuotas „Metų verstinės knygos“ konkursas. Ką pastebėjo šio konkurso vertinimo komisijos nariai?

Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Jurgos Tumasonytės romanu „Naujagimiai“.

Šiaurės Lietuvoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems iš čia kilusiems kūrėjams.

Klasikinės muzikos naujienos.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia sopranas Elena Sverdiolaitė.

Ved. Marius Eidukonis

XX tarptautinė Baltijos juvelyrikos ir gintaro paroda „Amber Trip“ parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ jau atvėrė duris. Kiek gintaro mūsų juvelyrikoje šiandien, kaip kinta mados ir kuo Lietuvos „auksas“ žavus mums ir ne tik mums?

Jubiliejinė „Dainų dainelė“ įsibėgėja – matome pirmuosius konkursus LRT televizijoje sekmadieniais, geriausieji dainorėliai pasirodys birželio pradžioje LNOBT. Kuo ypatingas šis konkursas, žavintis iki šiol mus ir stebinantis visko mačiusią Europą?

Valentinas Masalskis ir spektaklis „Išpažintis“ į Kulius vilioja teatro gurmanus. Nors spektaklio vieta nutolusi nuo didžiųjų miestų – populiarumas milžiniškas. Pasakoja kolegė iš pajūrio Agnė Bukartaitė.

Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė pristato britų filosofo Nigelio Warburtono knygą „Glausta filosofijos istorija“.

Kino kritikė Santa Lingevičiūtė nuomonę apie kiną pasisako išskirtinai tiksliai, aiškiai argumentuodama – patiko jai ar ne. Taip „piktąją“ kritikę apibūdina kolegos ir kino mėgėjai, dėkodami jai už drąsą įžvalgose. Ką reiškia kritikuoti pripažintus kino kūrėjus ir kaip pačią kritikę įtraukė kinas? Apie tai Santa Lingevičiūtė rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Prasidėjo tradicinis festivalis „Kino pavasaris“, kurio programoje – net 12 lietuvių kūrėjų filmų. Apie ką kalba savo darbuose Lietuvos režisieriai, kokiuose projektuose dalyvauja mūsų prodiuseriai – pokalbis su lietuviškos programos vadove Dovile Grigaliūnaite.

„Aš negaliu rasti savo tėvo teisuolio, kuris nusprendė išgelbėti vaiką Aušvice. Bet noriu žemai nusilenkti savo draugo, muzikanto ir dailininko Viktoro Voronovo gelbėtojui“, – sako garsus Lietuvos džiazo atlikėjas Arkadijus Gotesmanas. Minime Lietuvos žydų gelbėtojų dieną.

Prieš šešis dešimtmečius dramaturgo Makso Frišo parašytoje pjesėje „Bydermanas ir padegėjai“ keliamos individualumo, laisvės, atsakomybės, asmeninės gerovės ir visuomeninių interesų susikirtimo idėjos šiandien skamba ne tik aktualiai, bet ir įspėjančiai. Taip teigia premjeros Šiaulių dramos teatre kūrėjai.

Savaitgalį dviem koncertais bus iškilmingai atverta rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salė, kurią anksčiau vadinome Vilniaus Kongresų rūmais. Dabar, kaip teigia rekonstrukciją atlikę įvairių sričių specialistai, turėsime vienintelę Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikytą koncertų salę.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši režisierius Eimantas Belickas, šiųmetiniame „Kino pavasaryje“ pristatantis dar 2004-aisias Arūno Matelio pradėtą unikalų dokumentinį filmą „Karta.EU“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvių kompozitorė, Venecijos Bienalės Auksinio liūto laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės užsakymu šiame mieste pristatys viešojo meno skulptūrą, lydimą varpų gaudesio ir balsų „Copper Lick“.

Klasikinės muzikos naujienose: atnaujinami pasirodymai Ukrainos Charkivo miesto operos teatre, naujas leidyklos „Chandos Records“ savininkas, Drezdeno festivalyje skambėsianti istoriniais instrumentais atliekama R. Wagnerio opera „Valkirija“ ir įvykę britų Karališkosios filharmonijos apdovanojimai.

Rašytojas Rimantas Kmita ir režisierė Julija Juknaitė pasakoja apie dokumentinį filmą „Mano rajons: Pietinis“. Tai – televizijos dokumentikos „Rajonų veidai“ ciklo dalis. Kartu su pagrindiniu grupės „Colours of Bubbles“ vokalistu Juliju Aleksovu ir jau legendiniu tapusio romano „Pietinio kronikos“ autoriumi Rimantu Kmita pasineriama į šiandieninę Šiaulių miesto Pietinio rajono kasdienybę.

Tai buvo pilietinės priespaudos laikotarpio Austrijoje era, tačiau joks potvarkis negalėjo sutrukdyti piliečiams dainuoti ir šokti. Kiekvieną vakarą perpildytose kavinėse ir parkuose visi šoko valsą. Johanno Strausso vyresniojo, kuris šiandien mažiau žinomas nei jo sūnus, sukurta naujovė – valsas, iš tiesų buvusi valstiečių vulgari pramoga, kompozitoriaus ištobulinta orkestro skambesiu ir subtilesnėmis melodijomis. „Uždraustasis šokis“, pasisavintas iš marginalų tapo laisvesnės aristokratijos ir modernios Europos atributu. Apie valsą ir jo transformacijomis užsiėmusį Johanną Straussą vyresnįjį, gimusį prieš 220 m. – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Rubrikoje „Be kaukių“ lankosi geografijos mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.

Ved. Gerūta Griniūtė

Paskelbti pagrindinio scenos meno apdovanojimo - „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Kokiems menininkams praėję metai buvo itin sėkmingi, kokie procesai vyko Lietuvos teatruose, kokios naujos terndencijos pastebėtos – pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Deimante Dementavičiūte-Stankuviene.

„Dabar 2014-ieji. Ir mums pradeda trūkti šviesos. Leviatano šešėlis gaubia vis daugiau žmonių ir gamtos prieglobsčio. Mums reikia utopijos“, – taip savo kalbą pradėjo Leonido Donskio premijos laureatas Lenkijos poetas, „Paribio“ fondo steigėjas Krzysztofas Czyżewskis.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie pirmąsias kino muzikos kompozitores, kurių gretos per pastarąjį dešimtmetį vis didėja. Tai muzikos novatorės, kurios keičia vieno svarbiausių kino komponentų skambesį ir požiūrį į moteriškąją kūrybą.

„Teko būti liudininke įdomių ir istoriškai svarbių Lietuvos dailės gyvenimo įvykių, pažinti daug išskirtinių asmenybių. Labai svarbu fiksuoti kūrybos faktus“, - yra sakiusi dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, leidėja Danutė Zovienė. Apie Lietuvos dailės kritiką ir leidybą, apie praėjusio amžiaus meno procesus ir dailininkų gyvenimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kovo 11-ąją kino centre „Skalvija“ - Rimanto Oičenkos dokumentinio trumpametražio filmo „Ožkabalių ažuolynas“ premjera.

Lietuvos Nepriklausomybei įpusėjus ketvirtąjį dešimtmetį užaugo patriotizmo sąvoką permąstanti, sovietmečio ideologijos nesužalota arba beveik nepaliesta piliečių karta, kuriai kasdien tenka susidurti su meilę šaliai taip pat išreiškiančia vyresne karta, bet patyrusia sovietmečio absurdus. Ką šiandien kūrėjams reiškia patriotiškumas?

Kaip šių metų Oskarų apdovanojimus vertina kino kritikas Edvinas Pukšta ir kino apžvalgininkas Darius Voitukevičius?

Kaip uostamiestis pasitinka Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną?

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - atlikėja Jausmė Elena Stonkutė.

Ved. Marius Eidukonis

Biržuose prasideda jubiliejinis, 10-asis tarptautinis „Baroko pavasaris“. Kodėl šiam nedideliam Šiaurės Lietuvos miestui reikia baroko ir kaip festivaliui sekasi megzti užsienio ryšius? Pokalbis su Biržų „Sėlos“ muziejaus direktore Edita Lansbergiene.

Vilnius JJAZZ Ensemble išleido naują albumą „RAVENJAZZ“, kuriame – ir džiazas, ir reivas, ir technologijos. Pasakoja albumo kūrėjai Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus.

Paroda – intriga ir kvietimas į sostinę, kur balandžio 4-tą dieną bus pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotomenininko Remigijaus Treigio kūryba nuo 1988-ųjų. Nišinėje galerijoje vykusiame parodos atidaryme lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.

„Aistė Stonytė moka prakalbinti personažus, tiksliomis formuluotėmis geba subtiliai atkreipti dėmesį į netikslumus, abejones, ironiškumus. Ir visad žino, kada verčiau nesikišti, nes nejauki pauzė gali pasakyti daugiau nei primygtinis pašnekovų spaudimas prie sienos“, - dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.

Viena daugiausia dėmesio Lietuvoje sulaukusių pastarojo metų knygų – tai Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotojos, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarės Rasos Navickaitės studija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“. Mokslininkės teigimu, į šią asmenybę, savęs nevadinusią feministe, tačiau padariusią įtaką XX a. feministiniams judėjimams Jungtinėse Valstijose, šiandien verta pažvelgti šviežia akimi. O šiandien Rasos Navickaitės tyrimų dėmesio centre – LGBTQ+ bendruomenės sovietmečiu istorija, kuri, pačios mokslininkės teigimu, kupina skausmo ir dar nėra papasakota. Apie visą tai – pokalbis „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Visai neseniai pasaulis išgyveno keletą valandų, kai socialinių tinklų Facebook ir Instagram veikla sutriko – daugelis ėmė spėlioti, ar tai kibernetinė ataka, kiti susirūpino, kad nepavykus atkurti socialinių tinklų veiklos dings daugelis turėtų kontaktų. Ką atskleidžia toks nesaugumo jausmas? Kodėl esame taip smarkiai priklausomi nuo socialinių tinklų? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentu Antanu Kairiu.

Eidamas 73-iuosius metus mirė teatro režisierius, pastatęs daugybę įsimintinų spektaklių, išleidęs ne vieną mokinių kartą ir palikęs ryškų pėdsaką teatro pasaulyje, Rimas Tuminas.

Kaip atsitiko, kad garsiosios archeologės Marijos Gimbutienės Didžiosios Deivės teorija įkvėpė JAV feminisčių judėjimą? Išleista pirmoji garsiosios archeologės biografija, kurią parašė mokslininkė Rasa Navickaitė.

Naujoje MO muziejaus parodoje – dėmesys seksualumo kultūrai Baltijos šalyse. Apie parodą pasakoja Rytis Skamarakas.

Peizažo nuobodžiu vadinti neleidžianti tapytoja Mykolė Ganusauskaitė rubrikoje „Be kaukių“ kalba apie viena kitą jos gyvenime papildančias veiklas: keliones, dailę, šokį, jojimą.

Ved. Gerūta Griniūtė

Garsių rašytojų, vertėjų, mokslininkų, inteligentų Gailių šeima jau tryliktą kartą teikia premiją už viešojo gyvenimo refleksijas žodžiais arba darbais. Šiais metais premija bus apdovanota daug neeilinių tarptautinių parodų surengusi, ne vieną svarbų analitinį tekstą ir knygą parašysiusi dailės istorikė, parodų kuratorė prof. Giedrė Jankevičiūtė. Plačiau apie klano pasitarimus bei sprendimus – pokalbis su šeimos patriarchu, poetu ir vertėju Antanu Gailiumi.

Prieš šimtą metų į Kauno uostą atplaukdavo buriniai laivai, vykdavo karnavalai ir laivų paradai. Šiandien čia užklysta vos vienas kitas laivelis. Skirmantės Javaitytės pasakojimas apie tai, ar realu sugrąžinti Kauną prie upių?

Čikagietis dailininkas Rimas Čiurlionis jau ne pirmą kartą kviečia į parodą. Šį kartą - į „Žaidimą“ Kauno paveikslų galerijoje.

Kovo 8-ąją prieš tris šimtus dešimt metų gimė Carlas Philippas Emanuelis Bachas, tapęs naujos klasicizmo epochos šaukliu. Jo muzikoje - daugybė naujų idėjų, kurios naudojamos iki šiol. O jo portretas - kur kas modernesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mažiausiai apmokamas rūmų muzikantas džiugindavo savo išradingumu ir subtilia muzikos kalba, kontrastais, staigiais posūkiais ir didžiuliu greičiu.

Kaip aprėpti daugiabriaunį, daugialypį, galybę temų apjungiantį menininkės Laisvydės Šalčiūtės meno pasaulį? Daugybėje kūrinių menininkė kalba apie meilės siekį ir neišvengiamą kančią, į jos kūrinius atkeliauja antikiniai personažai ir fantastiškos jos sukurtos būtybės Meliuzinos. Šalia grafikos matome tapybą, fotografiją, instaliacijas ir koliažus. Į neaprėpiamą žaižaruojančios fantazijos meno pasaulį keliaujame su viena įdomiausių šiuolaikinių menininkių Laisvyde Šalčiūte rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kino gimtadienis šiemet bus pažymėtas olandų režisieriaus Peterio Delpeuto filmu „Lyriškasis nitratas“. Toks festivalio „Pirmoji banga“ pasirinkimas. Koks tai filmas ir kuo įdomus daugiau nei šimtmetį gyvuojantis kinas?

Kaune kiek ilgiau nei metai veikia „Amsterdamo mokyklos muziejus“. Jį įkūrė paveldo puoselėtojai Petras Gaidamavičius ir Karolis Banys. Patirti, kaip tarpukariu gyveno pasiturintys miestiečiai, kviečiantis butas-muziejus – kaip ir kiek anksčiau jų įkurtas „Art deko“ muziejus – domina tūkstančius lankytojų. Entuziastai sustoti neketina - pakvies ir į trečiąjį savo iniciatyva ir lėšomis kuriamą muziejų.

Jaunoji lietuvių aktorė - dešimtmetė Elena Vasiliauskaitė - apdovanota filmų festivalyje Kembridže. Jis suvaidino pagrindinį Mėtos vaidmenį režisieriaus Ado Burkšaičio trumpametražiame filme tuo pačiu pavadinimu – „Mėta“.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.

Ištikima Šv. Kristoforo kamerinio orkestro smuikininkė Rusnė Kiškytė mena, kaip, susižavėjusi tik ką Donato Katkaus suburtu nauju orkestru Vilniuje, pati pasiprašė į šį kolektyvą ir jame groja iki šiol. Ir džiaugiasi būtent čia realizuodama save. Tačiau ne tik orkestras su muzika nuo pat mažumės augusios smuikininkės gyvenime - jai muzika nesibaigia užvertus natas orkestro repeticijoje. Rusnė Kiškytė – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Kovo 2 dieną įvyks kasmetiniai Lietuvos žaidimų industrijos apdovanojimai. Studijoje vieši Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkas ir „Lithuanian Game Awards“ vienas iš organizatorių Rytis Jadzevičius.

„Filmas „Geležiniai gniaužtai“ manęs nesuėmė taip stipriai, kaip būčiau norėjęs. Ašarą išspausti juosta tikrai gali“, - Seano Durkino juostą „Geležiniai gniaužtai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.

Neseniai pasirodė rašytojo, socialinių mokslų daktaro, teisės profesoriaus Justino Žilinsko sumanytas ir su būriu bendraminčių įrašytas albumas „Balti marškinėliai“. „Reikia sugebėti save atriboti, sugebėti nepasiduoti toms emocijoms, kurios gali ateiti kaip banga, kai vieną dieną viskas gali atrodyti šviesu, kitą dieną – tamsu. Darbas prie „Baltų marškinėlių“ buvo ir mano tam tikra gedėjimo forma. Pasiryžau juos pagaliau paversti albumu, būtent dėl to, kad man reikėjo kažką daryti su savimi, su savo jausmais, savo refleksija“, – apie albumą, kupiną karo nuojautų, pasakoja autorius.

2017 m. garsus žydų kilmės dailininkas ir rašytojas Samuelis Bakas oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu ir tais pačiais metais Vilniuje buvo iškilmingai atidarytas Samuelio Bako muziejus – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys. Šiemet muziejus pakeitė savo logotipą. Jo autorė Daniela Bak – dailininko dukra. Koks jos ryšys su tėvo gimtuoju Vilniumi ir kodėl pasirinko logotipe vaizduoti Dovydo žvaigždę, domėjosi Ieva Radzevičiūtė.

Rubrikoje „Be kaukių“ – apie teatro gyvastį, sau keliamą aukštą profesionalumo kartelę ir darbą su jaunąja karta. LRT KLASIKOS studijoje vieši aktorius, režisierius Vaidotas Martinaitis.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Sekdama Jono Jurašo dramą, bandžiau suprasti jo likimą. O per jį - ir savo tėčio likimą“, - apie asmeninę sąsają su filmu „Mamutų medžioklė“ pasakoja režisierė ir žurnalistė Aistė Stonytė. Apie slapta nufilmuotą legendinę J. Jurašo „Mamutų medžioklę“, apie skausmingą paties režisieriaus istoriją - pokalbis su Aiste Stonyte.

Kaune, galerijoje „Drobė“ atidaryta paroda „Chromofobija“, kviečianti atsikratyti spalvų skulptūrose baimės. Ekspozicijos rengėjai tiki, kad ateityje, tokios, būtent spalvotos, skulptūros dažniau papuoš ir viešąsias erdves.

Rubrikoje „Ką man skaityti?“ - sukrečianti odesiečio autoriaus Ilya Kaminsky knyga-alegorija „Kurčiųjų respublika“. Žiauriai okupuotojoje šalyje įsivyrauja tyla, bet mokytis pasipriešinimo galima ne tik žodžiais. „Ir vis dėlto, kai kuriais vakarais miestelėnai pritemdo šviesas ir moko vaikus gestų kalbos“. Apie mūsų laikmečio žiaurumų akivaizdoje aidintį perspėjimą pasakoja vertėjas Aistis Žekevičius.

Estijos literatūra pasižymi humoru ir saviironija. Tokia yra ir dainuojamoji poezija. Apie literatūrą, muziką ir absurdišką gyvenimą - pokalbis su Estijos atlikėja Kaisa Kuslapuu.

Nuo pat 2022 metų vasario 24 dienos poetas, vertėjas Marius Burokas kiekvieną dieną sekė ir viešino, kas naujo Ukrainos fronte, kiek pasistūmėta į priekį, kiek žuvusių. Šiandien Marius turi dar daugiau veiklos - kartu su kolegomis veža paramą Ukrainos kūrėjų šeimoms, verčia Ukrainos poetų eiles ir daro daugybę nematomų darbų. Apie literatūrą, karą ir mus pačius - dar nekariavusius, o jau pavargusius - pokalbis su Mariumi Buroku. Laidoje skambės ukrainietiška muzika.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė, ar pritarti komisijos sprendimui – sostinės Salomėjos Nėries gimnaziją pervardinti Šv. Kotrynos vardu.

Šiaulių dailės galerijoje vienu metu atveriamos trijų menininkų parodos. Visi trys autoriai dalijasi ne tik mintimis apie savo kūrybą, bet ir aptaria bei vertina kolegų čia rodomus darbus. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.

Galerijoje „Meno niša“ pirmą kartą Vilniuje parodą „Naras“ prisistato tapytoja Sandra Kvilytė. Tai nauja pradžia jaunai menininkei, o tokių pradžių šioje galerijoje per dvidešimt dvejus metus tikrai daug. Apie galerijos misiją ir dar vieną veidą meno pasaulyje pokalbis su menininkais.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Bedřichą Smetaną.

„Esu kompozitorius visaėdis ir darau muziką, kuri minta jau esančia muzika", – taip provokuojančiai apie save kalba kompozitorius Antanas Kučinskas. Greta kūrybos jis jau kuris laikas yra ir Lietuvos pučiamųjų simfoninio orkestro meno vadovas repertuarui. Apie kūrybinius ir kitokius atradimus – Antanas Kučinskas rubrikoje „Be Kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA šiemet švenčia savo 25-etį. Apie tai pasakoja AGATA tarybos pirmininkas, LRT KLASIKA kolega Domantas Razauskas.

Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį dešimtą kartą įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skiriami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Skulptūrėle „Sraigė“ šiemet apdovanota ir lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė, kuri vieši studijoje.

66-osios „Gramy“ apdovanojimų ceremonijos apžvalgą pristato Ieva Buinevičiūtė: muzika vizualinėms medijos užima vis svarbesnį vaidmenį, pop dievaičiai atsiima svarbiausius apdovanojimus, o „Barbenheimerio“ reiškinys nenuslopsta ir diktuoja tendencijas muzikos, mados ir visuose pop kultūros pasaulio dalyse.

„Man palikti didžiąją operos sceną buvo visai nesunku“, – juokdamasi sako solistė, mecosopranas Aušra Stasiūnaitė. 26-erius metus dainavusi operos teatre, užaugusi operos solisto Jono Stasiūno šeimoje, Aušra Stasiūnaitė teigia, jog gėlės ir aplodismentai scenoje niekada nebuvo labiausiai ją džiuginę dalykai. Apie kuklumą gyvenime ir išraišką scenoje – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vilniaus knygų mugėje buvo įteikta pirmoji Dausų šeimos lietuvių literatūros premija. Ja apdovanoti rašytojas Valdas Papievis už romane „Ėko“, kita premija įteikta rašytojai Ievai Dumbrytei už romaną „Šaltienos bistro“.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidarytos net kelios parodos, tarp jų Ukrainos menininkų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę?“, klaipėdietės Eglės Kontrimienės Degutis paroda „Gilūs paviršiai“ ir šiauliečio dailininko Broniaus Rudžio „Vaizdas vilioja Vaizdą“.

„Jiems yra labai svarbu pradėti kalbėti apie mirtį įvairiomis intonacijomis ir tai yra vienas iš būdų kažkaip tvarkytis su ta didžiule trauma, kuri yra čia ir dabar, ir su ja reikia mokytis gyventi ir iš jos po truputį išeiti, nors dar karas nesibaigė“, – apie ukrainiečių išgyvenimus sako vystomo filmo „Antonivka“ koprodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.

Paulinos Godliauskės klasikinės muzikos naujienos.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia menininkė Radvilė Juozapaitytė.

Ved. Marius Eidukonis

Buvusi ESBO kovos su terorizmu pareigūnė, politologė ir Švedijos detektyvinės literatūros žvaigždė – visi šie apibūdinimai tinka švedų rašytojai Kristinai Ohlsson. Kada jos galvoje pradėjo suktis pirmosios detektyvinės istorijos? Kodėl vieną žymiausių savo herojų ji pavadino žymiojo švedų dramaturgo vardu? Ką ji mano apie neramią šiandienos situaciją pasaulyje? Pokalbis su Kristina Ohlsson.

Kaip kilo idėja prakalbinti Antoine`o de Saint-Exupéry Mažąjį Princą žemaitiškai? Kaip pajėgas suvienijo ištikimiausi šios knygos kolekcionieriai? Kaip sekėsi versti vieną dažniausiai cituojamų knygų į žemaičių tarmę? Mintimis dalysis knygos iniciatorius Marius Čiuželis ir knygos vertėjas Juozas Pabrėža.

Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Kokia ji? Vilniaus knygų mugėje leidykla „Aukso žuvys“ pristato istoriko Norberto Černiausko naujieną „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Tai vaizduotę kaitinanti alternatyvi Lietuvos praeities versija. Apie tai, kas galėjo būti kitaip, autorius mąstė ir savo populiariojoje „Paskutinėje Lietuvos vasaroje“, o dabar pratęsia – o kas, jei Lietuva kartu su Vakarais būtų pasiekusi 1968-ųjų vasarą? Kodėl portugališki motyvai ir kodėl 7-asis dešimtmetis, klausiame autoriaus.

Menininkas Darius Žiūra pristato savo knygą „Diseris“, gimusią jo disertacijos pagrindu. Kaip kūrybines idėjas lemia formatai? Ką galima papasakoti žodžiais, ko negalima vaizdais? Kas yra ši knyga – memuarai ar menininis tyrimas?

Ved. Kotryna Lingienė ir Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kokios knygos nominuotos „Metų knygos rinkimuose“? Ar gausus knygų derlius ir kokių pastabų rašytojams turi komisija? Nominantus aptariame su komisijų pirmininkais Sauliumi Vasiliausku ir Kęstučiu Urba.

Studijoje vieši savanoris, knygų „Ukrainos karo audrose“ autorius Arūnas Kumpis.

Aktualią autizmo temą aptaria knygos „Autizmas – dalis manęs“ autorės – Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė. Pokalbis apie istorijas, sugulusias į knygą, ir problemas, su kuriomis susiduria autistiški suaugusieji.

Ilgai brandinta, visų pirma užsienyje pasirodžiusi Vyganto Švobos knyga apie džiazo muzikantą, saksofonininką Petrą Vyšniauską tik ką išleista ir lietuviškai. Pokalbių su saksofono virtuozo kolegomis, mokytojais ir bičiuliais knyga – „Vyšnia džiazo sode“ - atskleidžia ne tik mums visiems puikiai žinomo muziko, Nacionalinės premijos laureato kelią į didžiąją sceną, bet ir pasakoja knygos herojaus kasdieną ir aplinkybes.

Daugiau nei tris dešimtmečius tarp Lietuvos ir Kipro gyvenanti rašytoja, vertėja, filosofė, dr. Dalia Staponkutė savo naujoje knygoje būtent šių šalių istoriją pasakoja remdamasi moterų patirtimi: leidyklos „Apostrofa“ išleista jos naujausia knyga „Vivat Regina!“ gretina Barboros Radvilaitės gyvenimo istoriją su Kipro karalienės Kotrynos Kornaro likimu. Ir tai ne tik karalienių biografijos, kaip pastebi filosofas Zenonas Norkus, bet ir modernus istorinis romanas.

Ved. Gabija Narušytė ir Gerūta Griniūtė

„Metų vertėjo krėslo“ premija už 2023 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą į lietuvių kalbą yra paskirta Lilijai Kudirkienei.

Ansamblis „Lietuva“ su nauja programa siekia atskleisti Dainų šventės istoriją.

Kodėl specialistai rekomenduoja atsispirti skaitmeninėms pagundoms ir kaip sekasi jaunimui kovoti prieš ekranus?

Vasario 22-ąją dainininkui James Blunt sukanka 50 metų.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias rūsčiuoju gidu save vadinantis Donatas Jokūbaitis.

Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus mažajame teatre - režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus eskizas „Kantas“. Tradiciniai pietūs pas garsųjį vokiečių filosofą Rytų Prūsijoje, Kionigsberge, kurių šiandien nebėra. Kuo ši pjesė mums svarbi šiandien? Apie ką režisierius ir dramaturgas nori kalbėti scenoje?

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune kviečia į bene išsamiausią per pastaruosius 25 metus retrospektyvinę mūsų dailės klasiko Antano Samuolio tapybos parodą.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie nebyliųjų filmų muziką.

Vaižganto premija už literatūros ir žurnalistikos dermę, Kęstučio Keblio premija už literatūros kritiką - tokių svarbių apdovanojimų pastaruoju metu sulaukė LLTI mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, dėstytoja Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė. Mokslininkė išleido ne vieną knygą apie Juozo Tumo-Vaižganto ir jo šeimos laiškus, tyrinėja ir dėsto sovietinę literatūrą.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Pasirodė naujausias „As a journal“ numeris. Kviestinis šio numerio redaktorius – Viktoras Bachmetjevas.

Vasario 17-ąją mirė vienas ryškiausių Lietuvos kontrabosininkų, ilgametis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro narys, kontrabosų grupės koncertmeisteris Arnoldas Gurinavičius.

Meno galerija „AV17“ kviečia lankytojus į šiuolaikinio meno kūrėjo Vygando Šimbelio parodą „Bit Value“.

Nacionalinis Kauno dramos teatras atšaukia kovo mėnesį turėjusią įvykti Nauberto Jasinsko spektaklio premjerą.

Paulinos Godliauskės parengtos klasikinės muzikos naujienos.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Aleksandras Pogrebnojus.

Ved. Marius Eidukonis

Minėdami Vasario 16-ąją atsigręžkime ir į kitą laikotarpį, kuris svarbus kalbant apie Lietuvos nepriklausomybę. Šįkart kviečiame jus apsilankyti Partizanų štabo muziejuje Gegužinės bažnyčioje.

Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atveria Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.

Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta paroda „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Ką apie šalių istoriją gali papasakoti įvairūs apdovanojimai?

Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.

Rubrikoje „Be kaukių“ pakviesime į trumpas pažintis su šių metų Nacionalinės kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatais.

Ved. Marius Eidukonis

Šiandien prasideda vienas didžiausių Europos kino festivalių – Berlynalė. Diskutuotinų pokyčių krečiamas festivalis, silpnas pagrindinis konkursas plačiai aptarinėjami ne tik Vokietijos spaudoje. O kokios nuotaikos vyrauja šiandien Berlyne – tiesioginis pokalbis su žurnaliste Urte Karalaite.

„Manau, kad filmus apie ryškias asmenybes reikia kurti kol jie dar gyvi. Kai gali kartu sekti gyvenimo kelionę ir tarsi dalyvauti joje“,- sako naujo dokumentinio filmo „Mūza“ prodiuserė Živilė Gallego. Apie režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmą apie pianistę Mūzą Rubackytę, kalbėsime su kūrėjomis.

Rubrikoje „Ką man skaityti?“ - knyga „Tarp būties ir nebūties. Karo padėtis. Esė“.

Suomių reperis Marko Vuoriheimo-Signmark tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“.

„Daugybė pirmų mano gyvenimo įspūdžių susiję su Lietuva, tai svarbūs gyvenimo momentai. O lietuvybė labai stipriai veikia kūrybą, kuri yra identiteto dalis“,- sako Amerikoje gimęs ir augęs kino režisierius Tomas Vengris, kuriantis filmus Lietuvoje ir apie Lietuvą. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Ar lietuviams reikia meilės romanų? Ko reikia geram meilės romanui? Pokalbis su rašytojomis Irena Buivydaite-Kupčinskiene, Jolita Helryn ir Janina Lesnickiene.

Vasario 18-ąją legendiniam aktoriui Johnui Travoltai sueis 70 metų. Per pusšimtį amžiaus jo filmografijoje labiausiai įsimintini kūriniai – sukurti 8-9 dešimtmečiais.

Šiemet jau antrąkart bus teikiami Meno kritikos apdovanojimai.

Rubrikos „Be kaukių“ svečiai – indoneziečio ir lietuvės pora Oka Sutama ir Eglė Sarka Sutama.

Ved. Marius Eidukonis

Pasaulinę radijo dieną – apie radijo misiją šiandien. Kodėl ir ekstremaliomis sąlygomis radijas išlieka svarbiausia medija visais atvejais? Taip pat prisiminsime, kaip buvo rengiamos laidos UNESCO, kurios dėka būtent ir švenčiame vasario 13-ąją.

Klaipėdoje gyvuojantis „Taško teatras“ pristato premjerą - dokumentinį spektaklį „Namai“, pasakojantį autentiškas vaikų globos istorijas. Spektaklio repeticijoje lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.

Džiazo muzikantas, saksofonininkas Kęstutis Vaiginis kartu su pianistu Joonu Haavisto išleido albumą „Moon Bridge“.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Fernando Meirelleso filmų muziką.

Pasaulinę radijo dieną rubrikoje „Be kaukių“ - LRT RADIJO laidų vedėja, žurnalistė, dr. Rūta Kupetytė.

Ved. Gabija Narušytė

Šiais metais minint roko grupės „Antis“ keturiasdešimtį, rengiamas vieno ambicingiausių grupės pasirodymų – roko operos „Zuikis Pleibojus“ specialus seansas. Pasak kūrėjų, tai – linksmas ir saviironiškas kūrinys, kurio pagrindinė tema – laisvė, o idėjos aktualios ir šiandien.

Vasario 6 d. pasaulis neteko ryškios asmenybės – Japonijos nacionalinės premijos laureato, „Grammy“ laureato japonų maestro Seiji Ozawos.

LRT KLASIKA šiandien užbaigia pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Pristatome jums parodų kuratorę, dailės kritikę ir istorikę Giedrę Jankevičiūtę, apie kurią daugiau papasakos Kristina Tamelytė.

Klasikinės muzikos naujienose: šių metų „Grammy“ laimėtojai, naujas Bostono simfoninio orkestro meno vadovas, pratęsta dabartinės Berlyno filharmonijos orkestro meno vadovės sutartis ir smalsuolių dėmesį patraukęs pasikeitimas Johno Cage’o kūrinyje.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši žurnalistė, gydomojo masažo ir kūno bei judesio terapijos specialistė, Afrikos muzikos ir kultūros entuziastė, afrikietiškų šokių šokėja Ieva Žigaitė-Mačiulskienė.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Prieš kelis metus ukrainiečiai netikėjo, kad Rusija puls, o dabar gina savo šalį ir mato žūstančius draugus“,- sako fotografas Artūras Morozovas, neseniai grįžęs iš Ukrainos.

„Sakartvelo kinas yra neatrastas deimantas pasaulio kino karūnoje. Jis buvo nuo mūsų paslėptas ir neatsitiktinai“,- sako režisierius Audrius Stonys. Kas buvo nuo mūsų slepiama, kuo gyvena šiandieninis Sakartvelo kinas, pamatysime šiandien prasidedančiame pirmajame Sakartvelo kino festivalyje.

Tęsiame pasakojimų ciklą apie šių metų Nacionalinės premijos laureatus. Šiandien susitinkame su fotomenininke Violeta Bubelyte.

Apie teatro magiją, rimtą požiūrį į komediją, apie sklandymą ir Kanadą – pokalbis su kino ir teatro aktoriumi, režisieriumi Sakalu Uždaviniu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ambicingais koncertais Vilniuje ir Kaune švenčia jau 35-ąjį orkestro gimtadienį. Koks orkestras šiandien ir koks jo svoris Lietuvos kultūrai? Apie tai – orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius.

Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Kaip sako literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, Violeta Palčinskaitė gana giliame lietuvių vaikų poezijos vandenyne tebekelia sūkurius…

Rubrika „Ką man skaityti?“, kurioje pristatome knyga „Blogis yra laikinas“ – tai filosofo, antropologo, eseisto Leonido Donskio nesenstančių apmąstymų apie visuomenę, žmogų ir toleranciją rinktinė. Pokalbis su knygos sudarytoju literatūros kritiku, vertėju Laimantu Jonušiu.

Nesėkmė mokykloje paskatino rinktis istoriją ir nenuvylė: Povilas Andrius Stepavičius dabar su didžiule pagarba praeičiai tyrinėja tai, kas jam įdomu. Jo tyrimų geografijoje Vilnius užima išskirtinę vietą. Apie Vilnių, apie istorijos ir tyrimo žavesį – P. A. Stepavičius rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Kas įkvėpė Veroniką Čičinskaitę-Golovanovą sukurtį džiazo albumą vaikams „Dramblio džiazas“?

Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Įspūdingas aktorystės diapazonas ir įtaiga – už tai įvertinta aktorė Rasa Samuolytė.

Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros vedėjui doc. Žydrūnui Mirinavičiui su alumnės Patricijos Vytytės pagalba pavyko atrasti 1974-ųjų Kazio Morkūno vitražą „Trys mūzos“. Kiek svarbus šis radinys ir ar gali jis būti prieinamas pamatyti platesnei visuomenei?

Kuo ypatingas Lonnie Johnsono muzikinis palikimas?

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia menininkė, iliustratorė Eglė Narbutaitė.

Ved. Marius Eidukonis

Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė paveldosaugos indeksą. Kokie jo tikslai ir kokią paveldo situaciją savivaldybėse indeksas atveria? Pasakoja Valstybės kultūros paveldo komisijos vyriausiasis specialistas Artūras Stepanovič ir Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.

Kokią muziką kuria danų-lietuvių modernaus eksperimentinio džiazo sekstetas SNUS? Apie antrąjį studijinį albumą „Blue“ pasakoja Mėta Gabrielė Pelegrimaitė ir Apolinaras Dubauskas.

LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams. Šios dienos pasakojimas skirtas tarpdisciplininio meno kūrėjai Eglei Rakauskaitei, kuriai premija įvertintai už viso gyvenimo kūrybą.

Menininkė Morta Jonynaitė aplinką tyrinėja per taktiliškumą ir lėtąsias tekstilės technikas. Apie lėtą kūrybą dinamiškame pasaulyje ir ją kūryboje dominančias temas – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Žvelgiame į Los Andžele 66-tą kartą išdalytus prestižinius apdovanojimus. Auksinis gramofonas šiemet nutūpė ir į lietuviškų šaknų turinčios, Niujorke gyvenančios džiazo dainininkės, kompozitorės, pianistės Nicole Zuraitis rankas už įrašą „How Love Begins“. Kaip Nicole Zuraitis pavyko tai pasiekti? Kokie įvertinimai minėtini „Grammy“ apdovanojimų kontekste?

Pradedame pasakojimų ciklą, skirtą 2023 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pirmasis pasakojimas – apie kompozitorių Mindaugą Urbaitį. Kadaise pramintas „radikaliu minimalistu“, iš tikrųjų jis – daugelio pavidalų kūrėjas, kurio muzikoje įkūnijamas nuolatinis atsinaujinimo ir kokybės troškimas.

Klasikinės muzikos naujienose: šių metų Ernsto fon Siemenso muzikos prizo laimėtoja, paskelbti BBC muzikos žurnalo apdovanojimų nominantai, nauja Vakarų Vokietijos radijo simfoninio orkestro vyriausioji dirigentė ir muzikavimo nauda geresnei atminčiai ir mąstymui vyresniame amžiuje.

Kuo šiandien gyvena grupė „Thundertale“? Kodėl Elektronikos inžinerija ir vadyba bei Elektroninės muzikos kompozicija ir atlikimas tapo grupės vokalisto pasirinkimais? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši „Thundertale“ narys Laurynas Baškys.

Ved. Gerūta Griniūtė

Mados industrija šiandien yra labiausiai kintanti, greita ir dėl to bene taršiausia veikla, todėl menininkai yra priversti vis dažniau atsigręžti į atliekas, kaip kūrybines medžiagas.

Savaitgalį minėsime kompozitoriaus Felikso Mendelsono 215-ąsias gimimo metines.

Michaelo Manno filmą „Ferrari“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.

Vilniaus geležinkelio stotyje atidaroma fotografo Igno Maldžiūno paroda „Kraštai“.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - poetas ir vertėjas Dovydas Grajauskas.

Ved. Marius Eidukonis

Prieš kelias dienas įvykusios tarptautinių operos apdovanojimų „Oper! Awards“ ceremonijos metu buvo apdovanotas ir dirigentas Modestas Pitrėnas. Geriausia operos premjera paskelbta Sankt Galene jo ruošta Tobiaso Pickerio opera „Lili Elbe“.

Rytoj Nacionalinėje dailės galerijoje kultūros istorikė dr. Margarita Matulytė skaitys paskaitą „Fotografų Boleslawos ir Edmundo Zdanowskių vilnietiškos tapatybės lydinys: tuteišiai, karo atbėgėliai, raupsuotųjų palaikai, Drėma ir miesto mūrai“. Kuo Vilniaus fotografijos istorijai svarbi ši fotografų pora ir kokį Vilnių jie užfiksavo savo nuotraukose?

Šeštadienį, Don Jose vaidmeniu George'o Bizet operoje „Karmen“ Bazelio operoje debiutuoja tenoras Edgaras Montvidas. Pastatymą režisuoja argentiniečių choreografė Constanza Macras, kūrusi choreografiją ir 11 „Oskaro“ nominacijų pelniusiam kino filmui „Prasti reikalai“.

Šią savaitę LRT Klasikos laidose kasdien kviečiame klausytis rubrikos „Apie laiką ir vandenį“, skirtos su klimato pokyčiais susijusioms temoms. Šis pasakojimų ciklas palydi naują LRT KLASIKOS radijo spektaklį tuo pačiu pavadinimu, režisuotą Uršulės Bartoševičiūtės. Keliaukime į Varėną, kur Rytis Skamarakas kalbasi su kultūrininkėmis apie tai, kaip joms sekasi gyventi ir kurti tvariai.

„Dažnai istorijos vadovėlius rašo vyrai, taip ir išeina – viskas vyrams apie vyrus, ir moterų dalyvavimo praktiškai nelieka“, – sako istorikė, rašytoja dr. Ingrida Jakubavičienė, kurios knygose atgimsta įtakingiausių tarpukario moterų istorijos. Kaip jos veikė Lietuvos modernėjimo procesus? Ko pati Ingrida Jakubavičienė iš šių moterų išmoksta? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kultūros ministerija paskelbė laukianti aštuonių periodinių kultūros leidinių dalyvavimo viešajame pirkime, kurio metu galima gauti beveik 5 tūkst. eurų už kultūros bendruomenei aktualių iniciatyvų viešinimą. Kaip šią priemonę vertina leidinių redakcijos?

Kaip verčiami poezijos tekstai, kuomet jie lakoniški ir kiekvienas žodis atrodo reikšmingas?

Visuomenė reiškia nepasitenkinimą dėl Vilniuje Tauro kalno papėdėje suprojektuoto biurų pastato. Ar nauji, „stiklo dėžutėmis“ vadinami pastatai atitinka tvarumo idėjas ir ateities miesto idėjas?

Kaip tvarumą apmąstė vasarą prie Lūšių ežero ežero rezidavusios menininkės tekstilininkės? Pasakojimas iš ciklo „Apie laiką ir vandenį“.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Ved. Marius Eidukonis

Nesusikalbėjimas dėl Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo: Kultūros ministerija teigia, kad uostamiesčio savivaldybė vilkina procesą, o pati savivaldybė tvirtina jaučianti spaudimą finansiškai prisidėti prie tvarkybos.

Vilniaus „GODÒ galerijoje“ atidaroma grupinė tapybos parodą „Hedonizmas.lt“, nagrinėjanti hedonizmo vaidmenį lietuvių kūryboje.

Šią savaitę LRT Klasikos laidose kviečiame klausytis rubrikos „Apie laiką ir vandenį“, skirtos su klimato pokyčiais susijusiomis temomis. Šiandien pasakojimas apie Lietuvos kariuomenės uniformų muziejuje jau veikiančią pirmąją ekspoziciją – Romano Mugos darbai „Miksas“.

Rubrikoje „Be kaukių“ – operos dainininkė Gabrielė Bukinė, kuri kaip tik šią premjerinę savaitę Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kuria Antoninos vaidmenį Žako Ofenbacho operoje „Hofmano istorijos“.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Savaitgalį Leidėjų asociacija paskelbė laureatus 14-oje kategorijų. Kuo išskirtini šiemet knygų kūrėjai?

Rubrika „Apie laiką ir vandenį“, skirta su klimato pokyčiais susijusioms temoms, šiuokart keliasi į Tauragės rajone esantį Pagramančio regioninį parką, kuriame skatinamas vis labiau pasaulyje populiarėjantis ekoturizmas.

„Nepaisant Ukrainoje vykstančio karo, šiuolaikiniai menininkai nėra linkę heroizuoti ar mitologizuoti padėties ir kritiško žvilgsnio nepraranda“, – sako Lvive veikiančio menų centro „Jam Factory“ vadovė Božena Pelenska ir Pinčuko meno centro Kyive tyrimų vadovė Ksenia Malykh.

Klasikinės muzikos naujienose: žymiems muzikantams skirti apdovanojimai - pianistui Igoriui Levitui įteiktas Wigmore Hall medalis, dirigentui Zubinui Mehtai skirtas apdovanojimas ir tenorui Jonui Kauffmanui suteiktas Prancūzijos garbės laipsnis, o taip pat - filmo „Maestro“ gautos „Oskaro“ nominacijos ir Niujorke įvyksiantis Ukrainos šiuolaikinės muzikos festivalis.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius, sukūręs daugelį vaidmenų ne tik teatro scenoje, bet ir kine bei televizijoje, užkrečia kolegas ir publiką savo stipria kūrybine energija, personažus „nuskaito“ originaliai, neįsispraudžia į vaidmens rėmus, bet leidžia sau kvėpuoti improvizuodamas. Jis scenoje žaidžia. Taip jį mato žiūrovai, vertina kritikai. O ką aktorius jaučia pats? Koks tai žaidimas ir ar jis begalinis? Algirdas Gradauskas rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Šiandien iškilmingai Europos kultūros sostinės metus pradeda Tartu. Šis Estijos miestas pristato apie 1000 įvairiausių renginių.

Į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną atkeliauja premjera, vienas iš dažniausiai pasaulyje skambančių šedevrų – prancūzų kompozitoriaus Jacques’o Offenbacho opera „Hofmano istorijos“.

Vilniaus muziejus kviečia į naują parodą „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“. Parodos pavadinimas policijos šūkį primena neatsitiktinai, teigia parodos autoriai, tad kodėl taip pasitinkama miesto istorijos detektyvus ir muziejaus kasdienybę atskleidžianti paroda?

LRT KLASIKOJE nauja radijo teatro premjera - Uršulės Bartoševičiūtės spektaklis „Apie laiką ir vandenį“.

Dešimtys šokio spektaklių, baletai, miuziklai ir operos, įvairios pasaulio scenos ir įvertinimai – visa tai rodo režisierės-choreografės Anželikos Cholinos produktyvumą. „Man be galo patinka procesas ir man tai daryti lengva“, - sako A|CH teatro įkūrėja ir vadovė. Apie laimę ir lengvumą kūryboje, apie „trukdžius“, kurie įkvepia dar labiau – Anželika Cholina rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Savaitgalį Nacionalinės filharmonijos scenoje muzikuos trys pianistų šeimos kartos: Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė ir Paulius Anderssonas. Koncertu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru bus paminėtas prof. Veronikos Vitaitės 85-metis ir kompozitoriaus Wolfgango Amadėjaus Mocarto 268-osios gimimo metinės.

Lietuvos nacionalinio dramos teatre – unikalus pastatymas - premjera „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“.

Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia filmą „Prasti reikalai“.

Scenaristė ir renginių režisierė Jurga Klimaitė-Riebling atvirauja: „Esu rokenrolas. Ką čia slėpti. Bet kokybiškas“. Tarp Lietuvos ir Vokietijos gyvenanti „Be kaukių“ herojė tvirtina, kad Lietuva jau yra tapusi pasauliu. Pokalbyje scenaristė atskleidžia pomėgį muzikai ir kultūrai bei pasakoja apie didžiulį Lietuvoje organizuojamų renginių kokybinį progresą.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Po „Kultūros barų“ paskelbtos žinios, kad dėl finansavimo trūkumo žurnalas stabdo leidybą, apie finansavimo trūkumą prabilo ir kitos kultūros žiniasklaidos priemonės. Kaip rengiamasi spręsti susidariusią situaciją?

Klaipėdietis rašytojas Gintaras Grajauskas ir šiaulietis dailininkas Mindaugas Lukošaitis istorijos ir komiksų mėgėjams pristatė knygą, kurioje tarsi iš seno pasakojimo kyla senoji Klaipėda ir uostamiesčio atvadavimo dienų įvykiai.

Rytoj Kaune vyks XV-oji mokslinę Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus konferencija „Pauliaus Galaunės skaitymai 2024“.

Sausio 25– ąją kompanija „Nike“ švenčia savo gimtadienį.

Choras „Liepaitės“ prieš šešiasdešimtmetį savo veiklą pradėjo kaip choro studija, kuri vėliau išaugo į chorinio dainavimo mokyklą. Kokie tie „Liepaičių“ 60 metų? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia dainavimo mokyklos vadovė Edita Jaraminienė.

Ved. Marius Eidukonis

25-oji kauniečių rašytojų „Vieno lito“ literatūrinė premija už filosofinį gilumą, temų įvairovę, kultūrinių ir filosofinių intertekstų bei asmeninės patirties dermę eilėraščių rinkinyje „Tryliktasis mėnuo“ atiteko poetei, literatūros kritikei ir filosofijos daktarei Ievai Rudžianskaitei. Pokalbis su laureate.

Penktadienį įvyks kompozitoriaus Laimo Vilkončiaus misterijos „Saulei paliepus“ premjera, skirta jubiliejiniams „Liepaičių“ metams. Pokalbis su kompozitoriumi.

Keliaudami Kauno Laisvės alėja nenustebkite išvydę rožinius dramblius. Kelioms savaitėms jie apsistojo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Jie ne tik įkvepia svajoti, bet ir siunčia svarbią žinutę. Apie tai plačiau - Skirmantės Javaitytės reportaže.

Prieš keletą dienų Niujorke buvo atidaryta žymios menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda. Pokalbis su menininke.

Apie Adamo McKay‘aus satyras ir JAV absurdą politikoje bei medijose, kurį lydi Nicholo Britello muzikinė „americana“, nurodanti tiek į amerikietiškąją svajonę, kurią pabrėžia optimistiškas, nuo pat vaikystės eilinį amierkietį lydintis bigbendų skambesys, tiek į XX a. pirmąją pusę, kuri „sproginėjo“ per du Pasaulinius karus. Šiandieninis cinizmas, egzistenciniai, o gal vaikiški klausimai ir beprotiškas pasaulis išryškinami bandžos, vaikiško fortepijono garsais ir varinių pučiamųjų dvikova, primenančia Šaltojo karo varžybas.

„Dirigavimas – ne mojavimas“, – sako dirigentas ir kompozitorius Laurynas Vakaris Lopas. Muzikalioje aplinkoje augęs, vylęsis muziką pasilikti tik pomėgiu ir svajojęs apie architektūrą, muzikas šiandien tvirtina, kad pasiilgsta tikros tylos. Ne tik apie kūrybą, bet ir mėgstamus „žemiškus“ darbus, praeityje kurtas modelines raketas ir pašaukimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nuotr. aut. Milda Kiaušaitė

Kultūros ministras Simonas Kairys atvyko į Klaipėdą pabendrauti su kultūros bendruomene. Kokiomis nuotaikomis gyvena uostamiesčio nevyriausybinio sektoriaus atstovai ir menininkai?

Netekome archeologo Vytauto Urbanavičiaus.

Žurnalas „Kultūros barai“ pranešė apie nutraukiamą leidybą. Kokios to priežastys ir kas laukia kultūros leidinių?

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje už filmą „Dear Dad“ Specialųjį žiuri paminėjimą pelniusi Nacionalinėje konkursinėje programoje dalyvavusi režisierė Austė Urbanavičiūtė.

Ved. Marius Eidukonis

Ką tik baigėsi Europos dailiojo čiuožimo čempionatas Lietuvoje. Žiūrovui tai – galimybė mėgautis ir sportininkų bei sportininkių solo pasirodymais, ir šokių ant ledo programomis. Neįtikėtini numeriai, gražūs kūnai, etc. Visgi sudėtingas, alinantis darbas ruošiant programas, savo kūno suvokimas ir priėmimas, kaip sako sportininkė, Lietuvos atstovė Aleksandra Golovkina, yra ilga kelionė. Su kokiomis problemomis susiduria jaunos sportininkės / sportininkai tose sporto ir meno šakose, kuriose kūnui keliami ypač aukšti estetikos reikalavimai?

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia pokalbį „Sausio 13-oji: patirtis, kuri vienija“. Sociologai ir istorikai jame aptars naujausius tyrimus apie Sausio 13-ąją, jos simbolinę reikšmę ir poveikį dabarties procesų suvokimui. Pasakoja sociologė Jūratė Imbrasaitė.

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje viešės ypatingas svečias – pasaulinio garso dirigentas, legendinio Herberto von Karajano mokinys Christophas Eschenbachas. Su į Vilnių sugrįžtančiu dirigentu apie jo gyvenime sutiktas legendas ir neseniai priimtą pasiūlymą vadovauti gimtojo miesto – Vroclavo filharmonijos orkestrui su maestro kalbėjosi Rasa Murauskaitė-Juškienė.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ritmų pasaulio magas perkusininkas Džiugas Daugirda.

Ved. Gerūta Griniūtė

Jungtinis lietuvių kūrėjų spektaklis „The Urban Tale of a Hippo“ laimėjo prestižiniame tarptautiniame šiuolaikinio muzikos teatro, naujosios operos konkurse „Music Theatre NOW“. Iš 170 paraiškų buvo išrinkti 6 laureatai, kuriems įvertinimas reiškia atsiveriančius kelius į tarptautinę sceną.

Energetikos ir technikos muziejus kviečia lankytojus pasivaikščioti virš istorinių Vilniaus elektrinės garo katilų.

Kaip dirbtinis intelektas veikia vaizdų kultūrą ir ateities vizijas?

Rubrikoje „Ką man skaityti?“ – Jolanta Kryževičienė pristato vokiečių filosofo Arthuro Schopenhauerio knygą „Gyvenimo išminties aforizmai“ ir britų karo istorijos specialisto, rašytojo Donaldo Sommervillio „Išsamią iliustruotą Antrojo pasaulinio karo istoriją“.

Lietuvos džiazo pianistas, profesorius Egidijus Buožis prieš keletą metų nustebino džiazo muzikos mylėtojus savo nenutrūkstama 72ų minučių kompozicija. Tačiau tai tik viena iš daugybės muziko veiklų. Apie nenutrūkstamą džiazą muziko gyvenime, atradimų džiaugsmą improvizuojant ir muzikuojant su kolegomis – rubrikoje „Be kaukių“ pokalbyje su pianistu.

Ved. Gabija Narušytė

Vilniuje lankytojų laukia Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.

Po kultūros bendruomenės nepasitenkinimo Klaipėdos savivaldybės projektų finansavimo tvarka, uostamiestyje įvyko savivaldybės ir kultūrininikų susitikimas.

Šiauliuose visą mėnesį vyks kino retrospektyva „Apie Šiaulius ir šiauliečius“.

Supermodelis Kate Moss švenčia savo 50–ies metų jubiliejų.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - tapytojas Martynas Pekarskas.

Ved. Marius Eidukonis

Kur stovėjo pirmoji Gedimino pilis? Kaip naikinami lietuvybės ženklai Rusijos valdomame Karaliaučiaus krašte? Ar turėsime nors vieną sengirę masiškai kirsdami miškus? Kokie faktai liudija sistemingą paveldo naikinimą? Atsakymų į šiuos klausimus ieško lėto skaitymo žurnalo „Būdas“ autoriai. Pokalbis su vyriausia redaktore Saule Matulevičiene.

„Aplinkui buvo patikimi žmonės, su kuriais dalinomės duonos kąsniu, todėl mirti nebijojau“,- prisiminimais apie Atgajos judėjimą, pirmuosius Sąjūdžio metus ir strateginių objektų gynybą dalinasi medžio skulptorius, tapytojas, Juškų muziejaus Vilkijoje kūrėjas Arūnas Sniečkus.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie nepaprastą personažą ir džiazo istorijos herojų Billy Tiptoną. Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie vieną didžiausių ir profesionaliausių apgavikų, be kurio keturis dešimtmečius JAV Šiaurės vakarų regiono naktinis gyvenimas būtų buvęs kur kas nykesnis.

Aktorius Vladas Bagdonas mini 75-metį.

„Muzikos pedagogui nepakanka vien muzikinės kvalifikacijos. Man svarbu, ar myli vaikus, ar yra motyvuotas, ar geba perteikti žinias“,- sako daugiau kaip tris dešimtmečius Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetei muzikos mokyklai vadovavusi legendinė jos direktorė Laimutė Užkuraitienė – rubrikos „Be kaukių“ viešnia.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip muzika gali padaryti miestą saugesnį ar sveikesnį? Kaip ji gali prisidėti prie tvarios miesto plėtros? Šiandien šiomis temomis paskaitoje „Kaip muzika padeda miestams augti?“ kalbėjo muzikos ir kultūros politikos ekspertas, konsultacijų bendrovės „Sound Diplomacy“ įkūrėjas, dr. Shainas Shapiro. Savo idėjomis jis dalinasi ir su LRT KLASIKOS klausytojais.

Tęsiasi diskusija kino erdvių Panevėžyje klausimais. „Ar liks kino rodymo vieta Panevėžyje?“, – savo socialiniuose tinkluose klausia kinotyrininkė Lina Kaminskaitė. Nugriovus senąsias kino centro „Garsas“ patalpas, jam buvo suteiktos laikinos patalpos, kurios šiuo metu yra pardavinėjamos, o aiškumo dėl žadėtos kino erdvės Stasio Eidrigevičiaus menų centre nėra. Situaciją komentuoja dr. Lina Kaminskaitė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Ukrainos šiuolaikinio šokio bendruomenė dėl karo neteko daugiau kaip 90 proc. savo narių. Vieni jų išvyko į užsienį, kiti dalyvauja karo veiksmuose fronte, dalis įsitraukė į savanorišką veiklą, tačiau likusieji šokėjai pastebi, kad šokio kaip terapijos formos reikalingumas labai išaugęs. Apie Ukrainos šiuolaikinio šokio sceną su šokėju, kultūros aktyvistu Viktoru Rubanu bei Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite laidoje „Karo frontas – kultūra“ kalbasi Marius Eidukonis.

Šiauliuose meno projektų erdve tapo… garažas. Neįprastoje erdvėje jau atidaryta ir įvairių sričių menininkų paroda. Pasak menotyrininkų, Šiauliams itin trūksta tokių nepriklausomų menininkų iniciatyvų, kurios gimtų neįprastose erdvėse.

„Kapinės buvo ta vieta, kurią su tėvais lankydavau nuo vaikystės“, – sako architektė dr. Eglė Bazaraitė, išleidusi knygą „Kapinės už miesto, miške“. Ką reiškia žmogui turėti netoliese palaidotus artimuosius? Kuo lietuviškos kapinės kitokios nei vakarų Europoje? Ar portugalai margina kiaušinius? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Sausio 13-oji mums svarbi kaip istorija ir įvykęs stebuklas. Dievas mums suteikė galimybę pasirinkti, ir tauta pasirinko tai, ko buvo verta. Šiandien vėl kyla klausimas – kaip apginti savo identitetą nuo gresiančio pavojaus“,- sakė kompozitorius Antanas Jasenka, sukūręs oratoriją „Miraculum“.

„Neabejodamas sakau, kad šis kadras yra svarbiausias mano gyvenime“,- sako fotografas Virgilijus Usinavičius, sausio 13-os naktį užfiksavęs visą pasaulį apskriejusį vaizdą, kaip sovietų tankas traiško žmones. Pokalbis su fotografu.

Paskutinę praėjusių metų dieną iš sosto pasitraukė Danijos karalienė Margrethe II ir viešai pareiškė, kad dabar atsidės kūrybai. Apie tai plačiau - radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.

Muzikologė Paulina Godliauskė apžvelgia naujausius įvykius klasikinės muzikos pasaulyje. Apžvalgoje: portalo „Bachtrack“ tyrimas, apžvelgiantis populiariausius praėjusių metų kompozitorius ir atlikėjus, šių metų „Auksinio gaublio“ laimėtojas už geriausią originalų garso takelį, Romanų Šveicarijos orkestro inovatyvi koncerto forma, Kennedy centre toliau pasiliekantis reziduoti kompozitorius ir lietuvių soprano Vidos Miknevičiūtės sėkmingas pasirodymas Richardo Wagnerio operos „Zygfrydas“ pastatyme Latvijoje.

Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Tomas Balkelis yra parašęs knygą „Lemtingi metai“, kurioje atskleidžiama, kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos visuomenė nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1923 metų. Pažvelkime į šių dienų mūsų valstybę, kuri vis dar kuriasi po penkių okupacijos dešimtmečių. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su dr. Tomu Balkeliu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje, cikle „Pasaulio kino vakarai su režisieriumi Audriumi Stoniu“ – žvilgsnis į Indijos dokumentiką. Bus pristatomi du filmai, sulaukę tarptautinio pripažinimo ir kalbantys apie nepaprastai skirtingus ir ryškius Indijos šventinius ritualus.

Ką reiškia ezoterika šiandien, kaip šį reiškinį, ilgą laiką laikytą iracionaliu ir nykstančiu, traktuojame dabar? Almos Valantinienės pokalbis su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto filosofu Adu Diržiu, kuris yra ir neseniai Lietuvoje įkurtos ezoterizmo tyrimų grupės narys.

Vienas unikaliausių prancūzų kompozitorių – Olivier Messiaen’o nelaisvėje parašytas „Kvartetas laiko pabaigai“ – suskambės koncertų salėje „Organum“ Sausio 13-osios išvakarėse. Kaip muzikai šiandien išjaučia tai, ką sudėjo į muzikos garsus kompozitorius nelaisvėje?

Rubrikoje „ Ką man skaityti“ Jolanta Kryževičienė pristato Sigmundo Freudo dar 1929 metais parašytą garsųjį veikalą „Nerimastis kultūroje“ ir Arūno Kumpio „Ukrainos karo audrose. Savanorio iš Lietuvos dienoraštis“.

Ką praranda eilinis, nepastebintis meno visai šalia savęs, kaip jį supranta muziejuose ar parodų salėse ir kokius uždavinius, pristatant meną plačiajai visuomenei, kelia šios srities profesionalai? Apie tai ir dar daugiau rubrikoje „Be kaukių“ – menotyrininkė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja, parodų kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

Ved. Gabija Narušytė

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Sąjūdžio Lietuva: žalios žolės galia“.

Kokią žinią Lietuvai iš Simono Daukanto aikštės pasiuntė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis?

Grupė „Žalvarinis“ pristato savo Eurovizijos dainų konkurso nacionalinei atrankai skirtą dainą „Gaudė vėjai“, kurioje gausu folkloro motyvų.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režiseirius Paulius Markevičius pristatys erdvinį kūrinį „Ataka Fungus“, tyrinėjantį grybų karalystę ir tvarių metodų taikymą sceniniuose pastatymuose.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - „Literatūros ir meno“ redaktorė Laura Švedaitė.

Ved. Marius Eidukonis

Praėjusių metų pabaigoje kino režisierius ir scenaristas Lukas Kacinauskas buvo mentoriumi IFA institute, kur dirbo su Ukrainos pabėgėlėmis ir LGBTQ+ bendruomene.

Klaipėdiečių kūrėjų gyvos muzikos ir šokio spektaklis „Out of the box” atvyksta į Vilnių.

Ketvirtadienį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma paroda „Dailieji amatai iš Japonijos Tohoku regiono“. Pasakoja muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė ir parodos architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė.

Ieva Buinevičiūtė apžvelgs kelis ankstesnius ryškiausius režisieriaus Damieno Chazelles ir Justin Hurwitzo darbus, o laidoje pristatys 2009 m. jo debiutinio filmo „Gajus ir Medlin ant suoliuko parke“, kur atiduodama duoklė „Nouvelle Vague“ stilistikai, džiazui ir jaunatviškam naivumui, muziką.

Ir roko, ir choro pasauliai puikiai pažįstami kompozitoriui, choro „Jauna muzika“ meno vadovui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui Vaclovui Augustinui. Apie laisvę ir kūrybą neramiais laikais – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LRT KLASIKOS eteryje pradedamas transliuoti naujas laidų ciklas „Karo frontas – kultūra“.

Holivude 81 kartą išdalyti „Auksiniai gaubliai“, kurie šiais metais dosniausiai sukrito į režisieriaus Christopherio Nolano kino juostos „Openheimeris“ kūrėjų rankas. Kuo nustebino, pradžiugino, o kuo galbūt nuvylė šių metų ceremonija? Pokalbis su kino kritiku Vladu Rožėnu.

2024-ieji – Lietuvos sezono Prancūzijoje metai. Klausiame Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovės Rūtos Nanartavičiūtės, kokia šiandien lietuvių literatūros Prancūzijoje sklaidos ir vertimų situacija.

Šiandien, sausio 8 dieną, 60 metų sukanka teatrologei Daivai Šabasevičienei.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė Agnieszka Ravdo, su kuria aptariame gyvenimą su kuriamais vaidmenimis ir drąsą keisti kelią.

Ved. Gerūta Griniūtė

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia pamatyti o ir pasvarstyti - koks galėtų būti „Muziejus kiekvienam“. Kaip menas pasiekiamas kiekvienam? Ką parodė rezultatai – tai galima visiems šiandien pamatyti Kauno muziejuje, renginyje „Laukiami visi“. O kokios kitų didžiųjų muziejų iniciatyvos?

Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla tęsia ilgametę tradiciją – nuo 1974-ųjų kasmet abiturientai pastato operą, įtraukiančią visų mokyklos meno sričių (muzikos, baleto, dailės) mokinius. Šiemet išvysime operą „Doriano Grėjaus portretas“. Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.

Klasikinės muzikos naujienose: paramos koncertai Izraeliui ir Palestinai bei Ukrainai, naujas Drezdeno filharmonijos orkestro vyr. dirigentas ir būsimų naujametinių koncertų dirigentai Vienoje ir Venecijoje.

Namus palikusi ukrainietė su siaubu stebi, kas vyksta jos gimtojoje Ukrainoje. Annos Zakopailos neapleidžia nuojauta, kad niekada jau į vaikystės namus nebegrįš. Dabar ji puikai kalba lietuviškai, mokosi ir dirba, Lietuvą vadina antrąja tėvyne bei tikisi, kad išsipildys jos svajonė tapti aktore. Apie skausmą, praradimus ir nepasidavimą bei svajones su Anna Zakopailo kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Naujausias Tado Vidmanto filmas – komedija „Milijonieriaus palikimas“ per pirmąsias dienas į kino teatrų sales sukvietė beveik 51 tūkst. žiūrovų ir aplenkė itin lauktą Holivudo režisieriaus Jameso Camerono antrąją „Įsikūnijimo“ dalį. Ką reiškia toks žiūrovų pasirinkimas? Ar tai galime laikyti fenomenu? Kaip tokiame kontekste atrodo autorinis kinas? Apie tai kalbamės su komedijos „Milijonieriaus palikimas“ prodiuseriu Mantvidu Žalėnu ir „Forum Cinemas Lietuva“ vadovu Gintaru Plytniku.

Šiandien minima Pasaulinė Brailio rašto, kurį naudoja neregiai ar silpnai regintieji, diena. Apie Brailio raštą, jo ypatybes ir pritaikymą šiandieniniame technologijų amžiuje pasakoja mūsų kolega Tomas Riklius.

Jevgenij Nikolajev „Išdavę Hipokratą. Sovietinė psichiatrija kaip ginklas prieš kitaminčius“ - skaudi ir aktuali knyga apie žmonių kankinimus sovietmečio psichiatrinėse ligoninėse. Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas trikalbis katalogas „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ Lietuvos muziejų asociacijos apdovanojimo sulaukęs leidinys. Knyga apie unikalų modernaus meno reiškinį – Ecole de Paris – Paryžiaus mokyklą ir prancūzų ekspresionizmo kryptį, kuria didžia dalimi kūrė iš Lietuvos emigravę žydų menininkai.

Šiandien visų mūsų laukia folkloro dainų ir šokių vakaronė Miesto laboratorijoje – „Ožiai, klavišai ir garmoškė“. Koncerto programą sudarys trys ansambliai, suburti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologijos studentų.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši istorikas, kultūros istorikas, Lietuvos Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas.

Ved. Gerūta Griniūtė

Daugiau kaip prieš 70 metų garsus anglų rašytojas Tokienas sukūrė savo garsiuosius kūrinius „Hobitas“, „Žiedų valdovas“. Rašytojo gimtadienio dieną galime konstatuoti - apie tolimą praeitį pasakojantys kūriniai šiandien mums vėl aktualūs dėl kylančios iš Mordoro tamsos. Apie literatūrą ir realybę pasakoja Tolkieno draugijos pirmininkas, astrofizikas, dr. Kastytis Zubovas.

Atsigręžti į savo gimtąją kalbą ir ją iš naujo pamilti, susigrąžinti visavertišką Ė ne tik šnekamojoje, bet ir rašytinėje kalboje kvies nauja skulptūra raidei Ė Kaune. Kodėl reikia tokios skulptūros? „ACME Grupės“ vadovas Sergej Artemiuk.

Kazlų Rūdoje keramikė, edukatorė, meno vadybininkė Rugilė Navickaitė savo darbais prisideda prie to, kad menas regione būtų prieinamas visiems. Šiuo metu ji kuria instaliaciją, skirtą neregiams.

Apie 60-metį švenčiančio aktoriaus Nicolo Cage'o talentus ir nuopolius, provokuojančius naujus vaidmenis tiek kine, tiek gyvenime – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.

„Kažkas žiūri iš tamsos pro eglių šakas. Vaikas brenda per sniegą. <...> Norėčiau apsaugoti tą paklydusį tarp sniegų vaiką. Bet kaip?“- naujoje apsakymų knygoje „Namas anapus upės“ klausia rašytojas Alvydas Šlepikas. Magiškojo realizmo knyga nukelia skaitytoją į senojo pasaulio mitus, užrakina į metaforų ir alegorijų kambarius, priverčia pajausti anapusybės dvelksmą. O ką rašytojas galvoja ne tik apie magišką realizmą literatūroje, bet ir apie mūsų dabartinio pasaulio realybę?
Pokalbis su Alvydu Šlepiku rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vyks dr. Arūno Gelūno paskaita „Kodėl ukrainiečiai dėl savo kultūros aukoja gyvybes?“

Pirmąją 2024 m. dieną buvo švenčiamas Kristijono Donelaičio 310-asis gimtadienis. Apie ką jis prabyla XXI a. žmogui? Kurios jo asmenybės ir veiklos pusės dar lieka nepažintos? Pasakoja knygotyrininkas prof. Domas Kaunas ir literatūrologas dr. Vaidas Šeferis.

2019 m. sukurtoje „Mažųjų moterų“ adaptacijoje pristatomi muzikiniai keturių merginų, tampančių moterimis, portretai: dažnai konfliktiški ir bręstantys, kaip ir mažųjų moterų charakteriai. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kompozitoriaus Alexandre'o Desplat iššūkius, kuriant muziką šiam kino filmui.

Dalia ir Dainius Sverdiolai – ne tik muzikai, bet ir koncertų salės „Organum“ šeimininkai. Prasidedant naujiems 2024 m. rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės apie tai, kaip šiai salei, jau kurį laiką veikiančiai ne visai įprastoje miesto vietoje, sekasi, kokią šios erdvės tapatybę siekia formuoti jos šeimininkai, ir kokia judviejų pačių požiūrio į muziką filosofija.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Apie pošventinį liūdesį, tarpušvenčio pasimetimą ir pažadus sau Naujaisiais metais - pokalbis su Vilniaus „Ažuolyno klinikos“ įkūrėju ir vadovu, psichiatru, psichoterapeutu Raimundu Alekna.

„Tai yra apie absurdišką pasaulį, kuriame mes dabar gyvename, kuris valdomas carų ūbų ir kitokių silpnų lėlių, nesugebančių jam pasipriešinti“, – teigia režisierius Gintaras Varnas Valstybiniame jaunimo teatre statantis spektaklį „Ūbas Caras“ pagal dramaturgo Sigito Parulskio pjesę.

Klasikinės muzikos naujienose - 2023 m. įvykių apžvalga: augantis skaičius moterų vadovaujančiose pozicijose, besitęsianti Anglijos nacionalinės operos epopėja, pokyčiai įrašų leidyklose ir svarbiausi šiemet įteikti muzikos apdovanojimai.

Kodėl svarbu savo laiką skirti kitam ir savanoriauti? Kaip į gyvenimą atėjo muzika? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėjas, vokalistas, Šaulių sąjungos narys, savanoris Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Ved. Gerūta Griniūtė

Tarpušventis – pats tinkamiausias laikas užsukti į kino teatrą ir pajusti kino magijos pasaulį naujame filme „Vonka“. Kino kritiko Vlado Rožėno kino apžvalga.

Lietuvoje šią savaitę koncertus rengia viena žymiausių Ukrainos operos dainininkių - sopranas Ksenija Bachridinova-Kravčiuk. Solistė Lietuvoje - dažna viešnia. Prasidėjus karui, ji keletą mėnesių čia gyveno ir Lietuvą laiko, kaip pati sako, antrąja tėvyne.

Jeigu norite suprasti, kas yra Kalėdos ir Naujieji metai Japonijoje – šventes reikia apversti: japonams pagrindinė šventė yra Naujieji metai, kai susitinka šeimos, kai teiki dovanas artimiausiems žmonėms. Apie viską išsamiau – Andrius Kleiva iš Tokijo.

Paskutinę metų dieną ispanai eina ieškoti nosių žmogaus, kuris turi tiek nosių, kiek metuose liko dienų. Apie šį juokingą paprotį ir kitas tradicijas Ispanijoje mums papasakos Kristina Nastopkaitė.

Šiandien į svečius atvyksta Rigoletas, Don Žuanas, Figaro, Žoržas Žermonas, Eugenijus Oneginas - rubrikos „Be kaukių“ svečias nepamirštamų vaidmenų atlikėjas, baritonas Vytautas Juozapaitis. Tačiau šiandien kalbame apie muziką be kaukių – apie dainas, Luciano Pavarotti ir, žinoma, politiką.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Gruodžio mėnesį Prancūzijoje švenčiama kino pradžia, tačiau ar tikrai brolių Auguste’o ir Louis Lumiere’ų judančių paveikslėlių demonstracija buvo pirmoji pasaulyje?

Nuo rytojaus vilniečiais ir sostinės svečiai Rotušės aikštėje galės apžiūrėti kasmetę parodą „Vilniaus fotografijos ratas“.

Tadas Vidmantas tarpušvenčiu pristato savo komediją „Milijonieriaus palikimas“. Kodėl žadėjęs negrįžti prie režisūros vis dėl to vėl jos ėmėsi?

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - dainininkas Sasha Song.


Ved. Marius Eidukonis

Menininkė Agnė Kišonaitė prieš šv. Kalėdas pristato instaliaciją „Choras“, kuria siekia priminti atsakingo vartojimo svarbą ir aplinkoje atliekų paliekamą pėdsaką. Paspaudus specialų mygtuką „choristai“ atlieka lietuvių liaudies sutartines primenančius kūrinius.

Gruodžio 22-ąją minime vieno žymiausių operos kūrėjų – Giacomo Puccini 165-ąsias gimimo metines. Apie jo sudėtingą charakterį, kuris dažnai prišaukdavo kompozitoriui bėdų, pomėgį rizikuoti ir kurti geriausias visų laikų operas – Ievos Buinevičiūtė pasakojimas.

Šiauliuose „Laiptų galerijoje“ jau veikia kalėdinių miniatiūrų paroda. Lietuvoje tai ilgiausiai, beje, be pertraukos, gyvuojantis toks renginys. 31- ojoje parodoje Lietuvos ir užsienio autoriai pristatė beveik 300 miniatiūrų. Iš Šiaulių „Laiptų galerijos“ – kolega Tomas Mizgirdas.

Klasikinės muzikos naujienose: patvirtinta naujoji Anglijos nacionalinės operos būstinė, pianisto Igorio Levito naujas albumas kaip reakcija į išpuolį prieš Izraelį, Danielio Barenboimo ir Marthos Argerich gautas apdovanojimas ir įvykusi pirmoji pasaulinė operos apie translytį istorinį veikėją premjera.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Skulptorės Ksenijos Jaroševaitės darbai visada kalbėjo ne apie buitį, o apie būtį“,- teigia dailės istorikė, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė. Naujausioje parodoje, kad ištvertų pandemijos ir karo slegiantį poveikį, menininkė pasitelkia psalmes.

„Mesk visus valdiškus darbus ir kurk“,- tokį priesaką garsus skulptorius Leonas Strioga paliko savo sūnui, taip pat skulptoriui Aidui. Apie šimtą penkiasdešimt metų iš kartos į kartą perduodamą tradiciją, apie Leono Striogos dirbtuves-muziejų, kur galima ir pakalti – pokalbis su Aidu Strioga iš Lekėčių miško.

Yra Lietuvoje vieta, kur galime pamatyti prieš milijonus metų vykusių įvykių liudininkus. Net jeigu tai yra į sakus įkliuvęs vabzdys – jis pasakoja senojo miško, kur dabar banguoja Baltijos jūra, istoriją. Apie tai mums gali papasakoti ir šių metų Lietuvos muziejininkė – Palangos gintaro muziejaus direktorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.

Ką ant savo ragų mums atneša elnias devyniaragis? Kada Lietuvoje atsirado Advento vainikas ir imta puošti eglutes? Kaip mūsų senosios giesmės ir tradicijos persipina su Kalėdinėmis, religinėmis giesmėmis ir ritualais? Laukdami Kalėdų pasižvalgykime, ką reiškia šventiniai simboliai, muzika ir patys įvairiausi papročiai. Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - etnologė, ilgametė radijo laidų vedėja Gražina Kadžytė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Čiurlionio namuose vyksta Jurgos Šeduikytės albumo kūrimo dirbtuvės, kuriose lankosi Justė Luščinskytė.

Prisimename tarpukario Lietuvos mažosios scenos artistą Antaną Šabaniauską: jis gimė prieš 120 metų gruodžio 20-ąją. Likę retro įrašai –spalvingi, apeinantys nuobodulį ir beveik liūdesį. Nors jo gyvenime būta visko... Apie jo asmenybę ir gyvenimo kelią – Faustos Savickaitės pasakojime.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija parengė Rūtos Gaidamavičiūtės tekstų rinktinę „Su lietuvių muzikos tėkme“, kuri sugulė į 500 puslapių, rašytų 15 metų.

Škotijoje gyvenanti kompozitorė aktyviai kuria ir Lietuvos publikai. Jos kūrinius užsako mūsų festivaliai, kūrinius, kurie pasižymi originalumu: čia, kaip pastebi kritikai, dera šiuolaikinė akademinė muzika, įvairios etninės kultūros ir eksperimentai elektronikos garsynuose. Kokie muzikiniai atradimai? Kaip pasąmonėje gimsta sunkiai žodžiais nusakomi garsovaizdžiai? Rubrikoje „Be kaukių“ – Rūta Vilkauskaitė.

Ved. Gabija Narušytė

Viena iš penkių 2023 m. Metų panevėžiečių paskelbta Panevėžio muzikinio teatro direktorė Kotryna Nekrošiūtė. Kokie pastarieji metai buvo šiai kurį laiką primirštai institucijai? Kokių naujų iššūkių sau yra išsikėlusi Panevėžio muzikinio teatro vadovė?

Pirmosiomis gruodžio dienomis prasidėjo jau penktasis „Žiemojimo su opera“ sezonas. Ką ciklas siūlo šiemet? Pasakoja Jūratė Katinaitė.

Pasitinkant šv. Kalėdas – tradicines giesmes keičiantis džiazas, režisieriai, šiltas kalėdines juostas keičiantys į siaubo filmus, kūrybiniai sprendimai, perteikiantys šiuolaikinės Kalėdų muzikos iš kino filmų istoriją ir formuojantys šiandieninį kalėdinį muzikinį repertuarą tikrovėje.

Teismas atmetė Jono Sakalausko ieškinį, kuriuo jis prašė panaikinti konkurso į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovus rezultatus.

„Menininkas neturi būti per daug stropus“, – sako pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros koncertmeisterė, Vilniaus kolegijos dėstytoja Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė. Nuo vaikystės įsivaizdavusi, kad gros scenoje kartu su kitais, šiandien ji laukia Šv. Kalėdų skubėdama iš vieno koncerto į kitą ir pasakoja, kad niekas geriau neišvalo minčių, nei vėjas burlaiviu skrodžiant jūros bangas.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Meno rinkos ekspertė, investavimo į meno kūrinius konsultantė Ornela Ramašauskaitė „Wealth & Finance Awards 2023“ pripažinta „Lydere meno gerovės valdymo srityje“.

Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidarytoje klasikės Kazės Zimblytės parodoje eksponuojama 90 autorės kūrinių.

Kaip apie aktualias visuomenei problemas kalbėti meniškomis priemonėmis? Kalbame su įvairiuose apdovanojimuose puikiai įvertintų ir nominuotų reklaminių projektų „Nenykstančios rūšys“ ir „Šlamantys“ kūrybos vadovu Linu Migoniu.

Per šias Kalėdas sukanka 80 metų nuo šiandien neįtikėtinai skambančios Kauno tvirtovės devintajame forte įvykusios istorijos. Žiemos naktį iš forto sugebėjo pabėgti 64 kaliniai – nacių nužudytų lavonų degintojai, ne tik bėgę nuo savo pačių mirties, bet ir nešę pasauliui žinią apie čia vykdytus karo nusikaltimus. Sukakčiai pažymėti sukurta speciali ekspozicija.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - architektė Vita Soltonaite.

Ved. Marius Eidukonis

Ansamblis NIKO pirmą kartą koncertavo Niujorke, prestižinėje „Weill Recital Hall at Carnegie Hall“ koncertų salėje. Koncerte skambėjo NIKO įkūrėjo, mano vadovo, kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūriniai, estų kūrėjo Arvo Pärto ir amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso muzika. Apie ypatingas patirtis ir užsimezgusius naujus kūrybinius ryšius kalbamės NIKO vadovu G. Gelgotu.

„Pradžioje buvo neįmanoma be koprodukcijos. Mes turėjom konkuruoti su stipriausiomis kino industrijomis, turtingiausiomis šalimis“, – sako prodiuserė Uljana Kim, lygiai prieš savaitę Europos kino apdovanojimuose įvertinta „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimu. Šis išskirtinis Lietuvos kino istorijoje įvertinimas Uljanai Kim atiteko „už jos išskirtinį atsidavimą prodiusavimo ir koprodiusavimo partnerystėms, kurias ji užmezgė per daugelį metų. Šiuo apdovanojimu taip pat pripažįstami įspūdingi jos kompanijos pasiekimai konkurencingoje „Eurimages“ koprodukcijos paramos programos arenoje“. (skaitykit pagal situaciją). Minėtieji kompanijos pasiekimai – išties akivaizdūs: bene visų Uljanos Kim studijos prodiusuotų filmų premjeros vyro prestižiškiausiuose festivaliuose, Mantas Kvedaravičius, Sergejus Loznica, Algimantas Puipa, Kristijonas Vildžiūnas – tai tik kelios pavardės, su kuriomis dirba prodiuserė. Mūsų kolegė Austėja Kuskienė susitiko su Uljana Kim ir pasikalbėjo apie koprodukcijos įvertinimą, darbą ir kylantį lietuvišką kiną.

Tado Ivanausko Obelynės sodyboje – memorialiniame muziejuje – šventinės nuotaikos. Kol laukiama profesoriaus vasarnamio restauravimo darbų pabaigos, lankytojai kviečiami į Kalėdinę parodą. Joje – šimtai senovinių ir šiuolaikinių Kalėdų eglės puošmenų. Obelynėje, Kauno rajone, lankėsi kolega Andrius Baranovas.

Gruodžio 17 dieną kartu su žiūrovais Šv. Jonų bažnyčioje ir LRT KLASIKOS klausytojais gospel choro „Vilnius Voices“ ir ritmo grupės koncerto „Joy To The World“ tiesiogiai klausysis dar vienuolikos Europos radijo stočių auditorija. Toks koncertas – tai tradicinis Euroradijo Kalėdų muzikos dienos renginys, kuris šiemet klausytojus pasieks iš mūsų šalies. Tad šią valandą išgirsime, ką apie artėjantį koncertą pasakoja „Vilnius Voices“ nariai.

O rubrikoje „Be kaukių“ susitiksime su pianistu, pedagogu, muzikos renginių organizatoriumi Gintaru Januševičiumi. Koks buvo jo kelias į muziką ir kodėl Gintarui svarbu gyvenime derinti daug veiklų?
O rubrikoje „Be kaukių“ susitiksime su pianistu, pedagogu, muzikos renginių organizatoriumi Gintaru Januševičiumi. Koks buvo jo kelias į muziką ir kodėl Gintarui svarbu gyvenime derinti daug veiklų?

Ved. Gerūta Griniūtė

Deganti vandenvietė žiemai įsikūrė Liepkalnyje. Gruodį Energetikos ir technikos muziejus istorinėje už geležinkelio tilto esančio mikrorajono vandens saugykloje įkūrė unikalų ugnies instaliacijomis papuoštą Kalėdų miestelį.

Muziejų bendruomenė renkasi į Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamą forumą „Muziejai: pokyčio jėga“, kuriame gvildenamos muziejams aktualiausios pastarųjų metų temos. Kokios aktualijos?

Prancūzų gitaristu Marc Ducret puikiai žinomas Lietuvoje, dažnai bendradarbiauja su saksofonininku Liudu Mockūnu. Kolegė Laima Slepkovaitė su juo susitiko ir pasikalbėjo apie muzikos klausymosi meną, atvirumą ir apribojimus, bei svarbą ieškoti jungčių, o ne skirtybių.

Rubrikoke „Ką man skaityti?“: Michael Schur „Kaip tapti tobulam. Pasiruoškite susimauti“ ir „Deficito visuomenė. Sovietinė lengvosios pramonės gaminių reklama XX a. 6–9 dešimtmečiais Lietuvoje“.

LRT RADIJO žurnalistas Paulius Šironas, kurio balsą radijų žiniose jau daugybę metų yra pamėgę nacionalinio transliuotojo klausytojai, už radijo ribų turi ir kitokią, labai artimą sau veiklą, kuri taip pat ne mažiau vertinama ir jam pačiam taip pat miela. Tai – poezija. Kaip ir kada ji įtraukė žurnalistą, koks poezijos vaidmuo jo kūrybiniame kelyje? Paulius Šironas - rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Kas įkvėpė Gintarą Balčytį sukurti projektą „Medžių Architektūra: iš vietos šaknų virsta“, kuris atstovaus Lietuvą 2025-ųjų XIX-oje Venecijos architektūros bienalėje.

Gruodžio 13–17 dienomis šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalis „Muzikos ruduo“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Zapyškyje pristato tarptautinę programą.

Vyriausybė pritarė galimybei, prieš atiduodant perdirbti nurašytas knygas, neatlygintinai perduoti jas fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.

Gruodžio 12-ąją minime Norvegijos tapytojo Edvardo Munko 160 metų sukaktį.

Rubrikos „Be kaukių“ svečiai šiuolaikinio cirko kūrėjai Markas ir Marija Baranauskaitė-Liberman.

Ved. Marius Eidukonis